Ruošiasi valstybės duomenų sukėlimui
Vilniuje baigiamų statyti dviejų „Tier 3“ lygio valstybės duomenų centrų (VDC) bendra talpa siekia apie 300 serverių spintų. Juose bus centralizuotai saugomi ir valdomi šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys. Bendra Telecentro investicija į šiuos valstybinius duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sudarys daugiau negu 20 mln. eurų, iš jų didžioji dalis jau realizuota.
Tai reiškia, kad dar pirmąjį šių metų pusmetį jie bus perduoti eksploatuoti. Vieno iš dviejų duomenų centrų, t.y. VDC4, statyba visiškai baigta: yra testuojamos jo technologinės sistemos, pradedamas šio duomenų centro sertifikavimo procesas, taip pat jo užpildymas serveriais ir valstybės duomenų masyvais.
Fizinės ir virtualios IT infrastruktūros perkėlimas į naują vietą yra techniškai ir procedūriškai sudėtinga operacija, kuriai būtina pasiruošti iš anksto. „Ruošiantis sistemų ir duomenų migracijai būtina atminti, kad smulkmenų čia nėra“, – įspėjo Telecentro Duomenų skyriaus vadovas Giedrius Kalibatas.
Gera žinia ta, kad ruošiantis įrangos perkėlimui visada galima pasitarti su Telecentro duomenų centrų inžinieriais, gauti jų konsultacijas ir kvalifikuotą pagalbą.
Didės valstybės informacinių išteklių pateikiamumas
Telecentro Veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis pabrėžia, kad naujieji duomenų centrai reikšmingai sustiprins valstybės informacinių išteklių apsaugą ir taip pat užtikrins aukštą organizacijų veiklos tęstinumą. Duomenų centrams yra keliami aukščiausi technologiniai ir organizaciniai reikalavimai, griežtai laikomasi fizinės bei kibernetinės saugos taisyklių.
Duomenų centruose taikomos atitinkamos infrastruktūros saugos priemonės, daugiapakopis vartotojų identifikavimas, jų vaidmenų ir lokacijų valdymas, įvairūs rizikų ir incidentų valdymo modeliai.
„Saugumo požiūriu ypač svarbu, kad Telecentro valdomi valstybės duomenų centrai yra prijungti daugiau kaip viena tiesiogine jungtimi su saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, tai užtikrina institucijoms ir įstaigoms saugią prieigą prie valdomų duomenų ir informacinių išteklių nesinaudojant išoriniais elektroninių ryšių tinklais, jei šie ekstremalių situacijų metu būtų sutrikdyti“, – sakė A.Zuikis.
Duomenų saugojimo patikimumą didina ir Telecentro rezervinių kopijų valdymo praktika, kuri remiasi principu 1+2+2, kai pagrindinė – produkcinė – kopija yra dubliuojama 2 atsarginėmis kopijomis skirtingose medijose (diskiniuose ir juostiniuose įrenginiuose) ir dar dubliuojama 2 atskiruose nutolusiuose duomenų centruose.
Virtualių mašinų infrastruktūros lygmenyje momentinė duomenų nuotrauka („snapshot“) daroma kas valandą, išsiunčiama į nutolusius duomenų centrus ir saugoma 7 paras (24 valandinės kopijos per parą).
Rezervinio duomenų kopijavimo lygmenyje kasdien sukuriama vadinamoji inkrementinė kopija, kas 7 paras sukuriama pilna duomenų kopija. Inkrementinės kopijos saugomos 2 skirtinguose duomenų centruose 14 parų diskiniuose įrenginiuose, o pilnosios (7 parų) kopijos – 180 parų juostiniuose įrenginiuose, nebent klientas pasirenka kitokią rezervinio duomenų kopijavimo politiką.
Remiasi atsakingo verslo principais
Vadovaudamasis atsakingo verslo principais Telecentras yra įdiegęs ir sertifikavęs vidines sistemas bei procesus: įdiegti ISO 270001 Informacijos saugos valdymo sistemų standartas, ISO 9001 Kokybės valdymo standartas bei ISO 20000–1 Paslaugų valdymo sistemų standartas.
Baigiami statyti VDC atitiks „Tier 3“ reikalavimus ir užtikrins ne mažesnį kaip 99,982 proc. veikimo laiką per metus, taip reikšmingai prisidėdami prie organizacijų veiklos tęstinumo ypatingomis aplinkybėmis.
Be visa kita, dar 2023 metais Telecentras savo veiklos procesus pertvarkė pagal aplinkosaugos (ISO 140001:2015) ir energijos valdymo (ISO 50001:2018) standartus.
Valstybė taupys finansus ir elektros energiją
Informacinių išteklių perkėlimas į dedikuotus valstybinius duomenų centrus ne tik leis padidinti valstybės informacinių išteklių saugumą, bet ir sąlygos reikšmingą finansų bei elektros energijos sutaupymą, teigia A.Zuikis.
Ekspertų teigimu, Lietuva kasmet išleidžia virš 40 mln. eurų šiuo metu neefektyviai, decentralizuotai ITT infrastruktūrai prižiūrėti. Nemaža šių finansų dalis skiriama daugybei atskirų nedidelių žinybinių duomenų centrų ir serverinių palaikyti ir atnaujinti.
Didžiausius IT kaštus generuoja sąnaudos elektros energijai, metinės valstybės išlaidos neefektyviam IT ūkiui išlaikyti gali siekti 100 mln. eurų ir daugiau. O naujieji Telecentro VDC pasižymės itin aukštu energiniu efektyvumu – jų PUE indeksas bus 1,2, o tai reiškia, kad 1 kWh IT suvartotos energijos tenka ne daugiau kaip 0,2 kWh papildomos energijos aptarnaujantiems procesams ir sistemoms.
Žalieji duomenų centrai
Lygiagrečiai su duomenų centrų projektu Telecentras šiuo metu įgyvendina saulės elektrinių plėtros projektą. Šiuo metu bendrovės įrengtų saulės jėgainių parkų galia siekia 8,1 megavato.
Naujieji duomenų centrai bus daugiausia maitinami šia švaria, tvaria energija ir tai leis ilguoju periodu gerokai sumažinti ne tik jų galimą įtaką klimato kaitai, bet ir eksploatacijos sąnaudas bei paslaugų viešajam sektoriui kainas.
Investuodamas į naujus valstybės duomenų centrus Telecentras inicijavo bent keletą aplinkai draugiškų projektų. Vienas tokių – duomenų centrų atliekinės šilumos panaudojimas centriniam šildymui. Sausio 25 d. Telecentras ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį baigiamo statyti VDC3 atliekinė šiluma (apie 1 MW) bus tiekiama į VŠT tinklus.
„Ši atgaunama šiluma atlieka didelį vaidmenį energetikos evoliucijos procese. Esame įsipareigoję iki 2030 m. Vilniaus miestui šilumą tiekti naudodami tik atsinaujinančiosios energijos išteklius, todėl šis projektas yra dar vienas žingsnis švarios ir efektyvios energetikos link“, – sakė VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas ketinimų protokolo pasirašymo metu. „Tai bus pirmas toks duomenų centro atliekinės šilumos realaus panaudojimo projektas Lietuvoje“, – teigia G.Kalibatas demonstruodamas jau sumontuoto šilumokaičio oras–vanduo mazgą.
Nė vienas medis nenukentėjo
Šalia Vilniaus televizijos bokšto baigiamo statyti VDC3 statybvietėje nė vienas augęs brandus medis nebuvo nupjautas – visi jie buvo kruopščiai iškelti ir persodinti šalimai esančiose erdvėse.
Papildomai VDC3 prieigose atvežta ir pasodinta 50 brandžių, iki 6 metrų siekiančių pušų.
