„Koks gardus sūris! Ir kiek jo daug“, – šiemet kovą, kaip ir kiekvieną pavasarį, Rokiškyje įvykęs profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ buvo gausus prizų, kuriais buvo apdalinti teatrų kolektyvai.
Daugiau nei 40 metų gyvuoja šio teatrų festivalio Žiūrovų prizas, kurį sudaro piniginė premija bei rokiškėnų gaminama produkcija: bendrovė „Rokiškio sūris“ iki šiol išsaugojo festivalio rėmimo tradiciją.
Turint privalu dalintis. Tai – bendrovės steigėjo, buvusio direktoriaus Antano Trumpos nuostata, kurią perėmė ir dabartinis įmonės vadovas jo sūnus Dalius Trumpa.
Ne šiaip sau D.Trumpos rankose per festivalio uždarymą atsidūrė kultūros ministro Simono Kairio padėka „Už ilgametę reikšmingą paramą Lietuvos profesionalių teatrų festivaliui „Vaidiname žemdirbiams“ ir išskirtinį dėmesį kultūros prieinamumo skatinimui Rokiškio rajone“.
Mat šios įmonės vadovams ne tas pat, ką veikia ir kaip gyvena šio krašto žmonės. Jie yra jame vykstančių kultūros bei sporto renginių mecenatai – ko gero, nebuvo nė vienos šventės, kurioje pristigtų įvairiausio sūrio dovanų. Tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ryšys su bendruomenėmis
„Turime savo verslo nuostatas, kurių viena – norime būti patikimas socialinis partneris. Štai todėl paremiame įvairias įstaigas, organizacijas ar jų projektus, skatiname įvairius kūrybinius sumanymus.
Parama, teikiama įvairiems kultūros renginiams ir sporto projektams bei vietos bendruomenėms, kaip ir pagalba socialiai jautrioms visuomenės grupėms – viena mūsų įmonių grupės tvarumo nuostatų“, – patikino bendrovės „Rokiškio sūris“ Tvarios veiklos grupės vadovė Aušra Zibolienė.
Bendrovė „Rokiškio sūris“, kaip ir dar penkios antrinės jos įmonės, palaiko glaudžius ryšius su tomis bendruomenėmis, kuriose vykdo veiklą, – Rokiškyje, Utenoje, Ukmergėje.
Tad tradiciškai daugybę metų įmonių grupė teikia paramą ne tik minėtam Lietuvos profesionalių teatrų festivaliui, bet ir mėgėjų teatrų festivaliui „Interrampa“, Rokiškio klasikinės muzikos festivaliui, Tarptautiniam vargonų muzikos festivaliui ir kitiems.
„Kadangi didžiausi perdirbamo pieno kiekiai yra Rokiškyje – šiame mieste sutelkta sūrių gamyba bei administracija, parama daugiausia čia koncentruojama. Nebūna tokių bendruomenės renginių, kuriuose nebūtų dalinamos sūrio dovanos ar rengiamos vaišės, – sūrio visiems ir visada užtenka“, – užsiminė A.Zibolienė.
Ne mada, bet būtinybė
Lietuvoje pirkėjai yra įpratę prie labai geros įmonės „Rokiškio sūris“ pieno produktų kokybės. Jie lentynose šias prekes renkasi paisydami skonio bei kainos ir, tikėtina, negalvoja apie tai, kaip jie buvo gaminami.
Tačiau tai puikiai žino užsakovai – ir Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai, ir didmenos įmonės, kurių užsakymu „Rokiškio sūrio“ gaminiai pasiekia 42 valstybes.
Tvarumas – tai ne tik tausojanti aplinką gamyba: vandens taupymas, išvalomos susidarančios nuotekos, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių instaliavimas, kruopščiai suplanuoti logistikos maršrutai. Tai yra ir rūpinimasis maždaug 1200 darbuotojų – jų darbo sąlygomis, savijauta, sveikata, emocine būkle.
„Tai, kaip elgiamasi su žmonėmis – darbuotojais ir bendruomene, kaip ir tai, kokį poveikį įmonės veikla daro aplinkai, yra svarbiausi tvarumo aspektai.
Nepaisant to, kad tvarumas Lietuvoje yra gana nauja sąvoka, mūsų įmonėje tvarumo iniciatyvos yra kultūriškai įsitvirtinusios kaip atsakingo verslo praktika: rūpinimuisi aplinka bei žmonėmis bendrovės vadovai visada teikė pirmenybę“, – patikino A.Zibolienė.
Apskritai tvarumas tapo neatsiejama visos įmonės veiklos dalimi: tvarumo suvokimas vis labiau įsišaknija į įmonės filosofiją ir apima visus verslo procesus. Tai neatsiejama korektiškos, perspektyvios įmonės veiklos dalis.
„Svarbios yra ne tik investicijos į gamtosaugos bei socialinius projektus, bet ir tai, kad visa veikla būtų persmelkta tvarumo idėjos“, – paaiškino A.Zibolienė.
Kaip visa tai regima įmonės veikloje?
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita visoje vertės grandinėje, strateginis jų mažinimas, energetinis efektyvumas, atsinaujinančiosios energijos naudojimas, vandens taupymas, atliekų rūšiavimas – tai keletas svarbių įmonės tvarios veiklos dedamųjų.
Bet yra ir nė kiek ne mažiau svarbių veiklos aspektų – tai elgesys su darbuotojais, ūkininkais – žaliavinio pieno tiekėjais bei užsakovais.
Neišsenkantis dėmesys
Tai savininkų požiūris: ir įmonės valdybos pirmininkas Antanas Trumpa, ir jo sūnus, dabartinis įmonės direktorius, Dalius Trumpa laikosi nuostatos, jog kiekvienas įmonėje dirbantis žmogus yra jai vertingas, todėl siekiama, kad visi darbuotojai čia jaustųsi gerai.
Tai nėra tušti žodžiai – įmonėje žmonės dirba ne vieną ir ne du dešimtmečius, nes žino, kad jų pastangos ir gebėjimai yra regimi ir vertinami.
„Įmonėje švenčiame daugybę švenčių. Tai darbo jubiliejai, asmeninės sukaktys, įvairūs pasiekimai ar įdiegtos inovacijos.
Turime tradicines šventes: senųjų metų palydas, kalėdinį išvažiuojamąjį renginį, be to, kalėdiniu laikotarpiu pasveikiname ir darbuotojų vaikučius, kuriems dovanojame ne tik materialias dovanas, bet ir pasirūpiname geromis jų emocijomis – pakviečiame į spektaklį bei susitikimą su Kalėdų Seneliu“, – pasakojo A.Zibolienė.
Tradicija yra tapęs miško sodinukų sodinimas kartu su Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio padaliniu. Šiemet tai vyko balandžio 17-ąją.
Visa tai turi prasmę – renginiai žmones suvienija, jie jaučiasi priklausantys bendruomenei. Juo labiau kad neretai vieni kitus jie pažįsta „nuo gimimo“ – grupės įmonėse dirba darbuotojų vaikai ar net anūkai, nes yra ir tokių žmonių, kurių stažas tame pačiame darbe siekia ir 40, ir net 50 metų.
Svarbi yra ne tik jų pačių, bet ir jų šeimų gerovė – būtent dėl šios priežasties įmonė teikia paramą įvairioms kultūros bei sporto iniciatyvoms, kad būtų ką veikti po darbų, kad būtų užtikrintas visavertis vaikų bei jaunimo užimtumas.
„Rūpinamasi darbuotojais – ir konkurencingo atlyginimo išlaikymu, ir fizine bei emocine sveikata“, – užsiminė A.Zibolienė.
Įmonė savo patalpose yra įrengusi nestacionarią medicininės reabilitacijos įstaigą, kuri atvira ne tik įmonės darbuotojams, bet ir kitiems miesto gyventojams. Čia yra teikiamos įvairios sveikatos stiprinimo ir reabilitacijos paslaugos, psichologo konsultacijos.
Kiekvienas darbuotojas joje 10 pasirinktų procedūrų per metus gauna nemokamai, o už papildomas jie, kaip ir jų šeimos nariai ar jau į pensiją išėję buvę darbuotojai, moka gerokai mažesnę kainą.
Turbūt sunku būtų rasti kitą tokią įmonę, kuri tiek lėšų ir dėmesio skiria darbuotojams ugdyti: tiek vidiniams, tiek išoriniams mokymams, taip pat sudaromos galimybės vienu metu mokytis ir dirbti. Ne vienas įmonės darbuotojas įgijo specialybę ar baigė įvairių krypčių bakalauro ar magistro studijas nenutraukdamas darbo.
„Galiu patikinti – atsiradęs tvarumo poreikis mums nebuvo naujas ar netikėtas iššūkis. Mūsų įmonė visada laikėsi nuostatos, kad santykis su aplinka turi būti pagarbus ir tausojantis.
Visada yra pritariama projektams, kurie prisideda prie gamtosaugos, nors ir neduoda įmonei pelno.
Ne kartą su įmonės vadovu D.Trumpa esame kalbėję apie darbuotojų indėlį į tvarumą. Jis pastebėjo, kad darbuotojai, įdiegę su gamtosauga susijusį projektą, jaučiasi pakiliai nepaisant to, kad už tai negauna finansinio atlygio. Matyt, kiekvienam žmogui emociškai malonu prisidėti mažinant taršą“, – sakė bendrovės „Rokiškio sūris“ Tvarios veiklos grupės vadovė A.Zibolienė.
Kuo mažesnė tarša visoje veiklos grandinėje – tokios nuostatos „Rokiškio sūrio“ grupės įmonės laikosi gana seniai. Tai apima daugybę sričių – atsinaujinančiąją energetiką, jos sąnaudas, pakuočių tvarkymą, logistikos grandines ir kitas.
Aplinkosauga ir ūkiai
„Pastaruoju metu daug dėmesio tenka skirti CO2 – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai mažinti, ypač tose vietose, kur ji yra pati didžiausia.
O didžiausia ji yra žaliavinio pieno gamyboje, tiksliau – pienininkystės ūkiuose.
Mūsų dėmesys sutelktas į juos – bendradarbiaujame su ūkininkais bei žemės ūkio bendrovėmis, stengiamės su jais dalintis žiniomis, nes emisijos sumažinimas yra svarbus ir dabartyje, ir ateities kartoms.
Mūsų verslo partneriai stebi visą pieno perdirbimo grandinę, mes patiriame tam tikrą spaudimą ir iš savo klientų, perkančių mūsų gaminius. Jie supranta, kad didžiausia CO2 emisija yra gyvulininkystės ūkiuose, o mes esame tie, kurie galime daryti jiems įtaką“, – kalbėjo A.Zibolienė.
Kaip galima tą įtaką padaryti? Kviečiant specialistus konsultacijoms apie karvių šėrimo racioną, tinkamą mėšlo šalinimą?
„Negalime nieko ūkiams liepti ar jų priversti, bet galime juos edukuoti, šviesti – parodyti, kaip tai yra svarbu visai verslo grandinei. Jeigu klientai rinksis produktų tiekėjus pagal emisijos išmetimo duomenis, natūralu, kad jie iš mūsų nepirks, jeigu neatitiksime kriterijų, vadinasi, mes irgi nepirksime pieno iš didelę emisiją išskiriančių ūkių. Viskas yra susiję – būtinas susikalbėjimas.
Stebime, kokius nutarimus priima Vyriausybė, ir jau girdime kalbas apie tai, kad rengiamas CO2 emisijų apskaičiavimo įrankis, pritaikytas mūsų šalyje taikomoms praktikoms.
Norint emisijas sumažinti, pirmiausia reikia jas suskaičiuoti – turėti atspirties tašką, kad būtų galima tai palyginti su kitų šalių patirtimi. Tai labai svarbu, nes ūkiai be finansinės paramos neįstengs vieni patys įvykdyti kylančių aplinkosaugos reikalavimų, todėl svarbu, kad jie gautų finansavimą ir pradėtų taikyti inovatyvias technologijas“, – paaiškino pašnekovė.
Pasak jos, kalbamasi ir su Gyvulininkystės instituto mokslininkais, kurie skiria dėmesį pašarų racionui, atlieka tyrimus, kokį jie poveikį daro gyvulių virškinimo sistemai.
„Mūsų – pieno supirkėjų ir perdirbėjų – vaidmuo yra kiek tik įmanoma padėti ūkiams. Kad būtų mažinama emisija, pirmiausia reikia apskaičiuoti esančius jos dydžius. Dabar tai ir darome – turime konsultantus bei savo darbuotojus, kurie padeda ūkiams tai padaryti, o tada reikės suformuoti tikslus ir pasirinkti priemones jiems pasiekti“, – paaiškino A.Zibolienė.
Taigi siekiama pagerinti pieno ūkių konkurencingumą „Rokiškio sūrio“ įmonių grupė pirmiausia padeda ūkininkams formuoti tinkamą požiūrį į tvarią plėtrą: užtikrinti gerą žaliavinio pieno kokybę, siekti, kad veikloje susidarytų kuo mažiau atliekų, naudoti kuo mažiau išteklių.
Įmonės bendras tikslas – kad žmonės turėtų galimybę nusipirkti kokybiškų pieno produktų, pagamintų maksimaliai tvariomis sąlygomis.
Atsakomybė – visoje tiekimo grandinėje
- Tai – tik keletas skaičių: 2023-iaisiais perdirbta 517 393 tonos žaliavinio pieno, pagaminta 39 545 tonos įvairių rūšių sūrių, įmonėje dirba 1205 žmonės, produktai eksportuojami į 42 pasaulio šalis.
- Pagrindinė „Rokiškio sūrio“ įmonė, kaip ir jos administracija, yra įsikūrusi Rokiškyje, penkios antrinės įmonės veiklą vykdo Utenoje, Ukmergėje, taip pat ir Rokiškyje. Latvijoje grupei priklauso „Jekabpils piena kombinats“ pieno supirkimo punktas.
- Rokiškyje sutelkta fermentinio sūrio, laktozės, išrūgų baltymų koncentrato gamyba, Utenoje gaminami švieži pieno produktai, sviestas, pieno ir išrūgų miltai, Ukmergėje pjaustomas ir pakuojamas kietasis sūris.
- Bendrovė „Rokiškio sūris“ yra audituojama pagal „EcoVadis“ sistemą ir yra „Sedex“ organizacijos narė, kurios padedama siekia užtikrinti atsakomybę tiekimo grandinėje.
- Įmonė buvo sertifikuota kaip „Nasdaq ESG“ skaidrumo partnerė, tai įrodo, kad jos veikla yra skaidri, pagrįsta tvarios veiklos standartais.
- Grupės aukščiausioji vadovybė yra sukūrusi, įgyvendina ir prižiūri Maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką, kuri apima tvarios veiklos skatinimą visoje vertės grandinėje. Visos gamybos įmonės yra audituojamos pagal IFS standartą.
- Visi tiekėjai yra vertinami pagal socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos tvarumo kriterijus – visi nauji tiekėjai atrenkami pagal aplinkosaugos ir socialinius kriterijus.
