Maskva pernai savo pagrindinę palūkanų normą padidino iki 16 proc., kad suvaldytų staigiai kylančią infliaciją, Rusijos valiutai klibant po Vakarų sankcijų našta.
Centrinis bankas penktadienį pranešė, kad palūkanas mažinti dar per anksti, mat metinis infliacijos rodiklis šiuo metu siekia 7,8 proc. ir viršija oficialų 4,0 proc. planinį rodiklį.
„Infliacija palaipsniui mažėja, tačiau vis dar yra didelė“, – paaiškino bankas.
„Infliacija iki planinio rodiklio sumažės lėčiau“ nei buvo tikėtasi vasarį, toliau teigiama banko pranešime, nurodant, kad palūkanos didesnės gali likti ilgesnį laiką.
Ketvirtadienį kreipdamasis į verslo vadovus, V. Putinas pabrėžė, kad reikia būti „atidiems“ priimant sprendimą dėl to, kada reikėtų mažinti palūkanas.
„Infliacijos grėsmė, centrinio banko vadovų žodžiais tariant, vis dar kybo virš mūsų galvų“, – kalbėdamas verslo forume pasakė Kremliaus vadovas.
Rusija paneigė lūkesčius, kad, prasidėjus karinei invazijai Ukrainoje, jos ekonomika žlugs.
Šį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) padidino prognozuojamą Rusijos ekonomikos augimo 2024 m. rodiklį, kuris dabar siekia 3,2 proc.
Išaugusios išlaidos gynybai bei energijos eksportas į tokias šalis, kaip Kinija ir Indija padėjo apsaugoti ekonomiką, tačiau lėmė kainų augimą šalyje.
Kaip pamokomą istoriją V. Putinas paminėjo Turkijos pavyzdį – šioje šalyje kovojant su nepakeliama infliacija palūkanos padidintos iki 50 proc.
„Jei žengsime priešinga kryptimi, galime atsidurti tokioje situacijoje, kuri egzistuoja kai kuriose kaimyninėse šalyse, kur infliacija siekia dviženklį skaičių... Jos peržengė kažkokią ribą ir negali su ja susitvarkyti“, – į forumą susirinkusiems verslininkams sakė jis.
Centrinio banko valdytojai Elvirai Nabiullinai, kuri yra svarbi ekonominė V. Putino sąjungininkė, priskiriami nuopelnai dėl to, kad, nepaisant Vakarų įvestų sankcijų, didinant palūkanas ir naudojant kapitalo kontrolės priemones pavyko suvaldyti Rusijos ekonomiką.
