„Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kokia produkcija toliau eksportuojama į Rusiją. Žymint produkciją, prekybos tinklai informuotų vartotoją ir tokiu būdu leistų pačiam spręsti, kokią produkciją įsigyti“, – sako viena iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Kreipimąsi pasirašę 54 įvairių politinių partijų Seimo nariai mano, kad Lietuvos gyventojai turi būti informuojami apie tokių įmonių gaminius. Siekdami tinkamai informuoti šalies gyventojus ir leisti jiems apsispręsti, kokio gamintojo gaminių įsigyti, ar vengti produkcijos bendrovių, kurios savo prekes iki šiol tiekia Rusijos rinkai, Seimo nariai kviečia Lietuvos prekybos tinklus prekybos tinklo pasirinktu patogiausiu būdu žymėti prekes tų bendrovių, kurios iki šiol vis dar remia Rusijos vykdomą karinę agresiją, tiekdamos savo produkciją jos rinkai.
„Siekiame dialogo su prekybos tinklais siūlydami ne įpareigoti, tačiau susitarti. Vis dėlto nusišalinti neturėtų joks atsakingas verslas ir vadovas, kadangi karas Ukrainoje liečia mus visus“, – teigia vienas iš iniciatorių, Seimo narys Vilius Semeška. Seimo nariai kviečia prekybos tinklus diskutuoti apie galimybę įgyvendinti vartotojų teisę žinoti.
Tekste pažymima, kad neabejojame, prekybos tiknklus palaikant Ukrainos kovą už nepriklausomybę ir šalies vientisumą, džiaugiamės anksčiau priimtais sprendimais – išimti Rusijos gamintojų prekes iš Lietuvos prekybos centrų lentynų. Pabrėžiame, kad privalome ir toliau visomis priemonėmis remti Ukrainą, ginančią mūsų bendras vakarietiškas vertybes ir užtikrinančią Europos saugumą.
Šiais metais pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas aiškiai rodo, kad veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas.
Dalis Lietuvos ir kitų demokratinių šalių bendrovių savo gaminamą produkcija tiekia į šalį agresorę nepaisydamos besitęsiančio Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Kai kurios bendrovės eksportuoja savo gaminius net ne per trečiuosius asmenis, o tiesiogiai.
Griežta Lietuvos pozicija dėl Rusijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų turi būti grindžiama ne tik valstybės institucijų, bet ir Lietuvoje veikiančio verslo bei visų piliečių veiksmais.
