Už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą balsavo 118, susilaikė – 8, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Seimas pritarė ir lydintiesiems įstatymams.
Įstatymų pokyčiais siekiama didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir vertinimo ataskaitų patikimumo, skatina rinkos savikontrolę.
Įstatymų pakeitimais taip pat numatoma sudaryti sąlygas skaitmeniniams sprendimams, kurie veiktų kaip prevencija visų vertinimo ataskaitų kokybės kontrolei bei prisidėtų prie patikimo vertinimo užtikrinimo.
Be to, numatoma atverti visas viešojo sektoriaus turto vertinimo ataskaitas, viešinti nuasmenintus kito vertinamo turto duomenis.
Skaitmeninių priemonių sukūrimą numatoma finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšomis, o valstybės biudžeto – jų palaikymą.
Pritarta ir Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymui
Taip pat parlamentas pritarė ir susijusiam Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymui, kurį inicijavo parlamentaras Eugenijus Gentvilas, projektą parengęs kartu su Lietuvos Turto vertintojų asociacija.
Už Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą balsavo 70, susilaikė – 8, prieš 1 parlamentaras.
Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymu numatoma, kad bus sudaromos prielaidos vertintojų profesinės savivaldos sukūrimui, per savivaldą skatinamas tvarios ir profesijos prestižu suinteresuotos vertintojų profesinės bendruomenės formavimasis. Taip pat, užtikrinama veiksminga turto ir verslo vertintojų profesinės veiklos kontrolė vertintojų savivaldos institucijoms perduodant vertintojų kvalifikacijos vertinimo, atestavimo ir profesinės etikos užtikrinimo koordinavimo funkcijas.
Įstatymo iniciatoriai teigia, kad projektas leistų nuo valstybės nuimti vertintojų kontrolės naštą, reikalaujančią nuolatinių valstybės administracinių ir finansinių išteklių. Valstybė šiame procese toliau dalyvautų tik minimaliai, t. y. įsitraukdama į egzaminų komisijų ir Garbės teismo formavimą.
Pažymima, kad nors patys vertintojų kontrolės būdai iš esmės išliktų, tik šių kontrolės efektyvaus veikimo ir atitinkamų institucijų veiklos užtikrinimas būtų pavestas Vertintojų rūmų žiniai ir atsakomybei.
Valdančiojoje koalicijoje dar praeitų metų pabaigoje kilo nesutarimų dėl parlamente svarstomo Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto. Praeitų metų pabaigoje Seime buvo pritarta Finansų ministerijos projekto korekcijomis ir naujoje redakcijoje numatyti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai, kurių būtų reguliuojama įstatymu. Pagrindiniai šio siūlymo autoriai yra valdantieji – E.Gentvilas, Kazys Starkevičius.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad parlamentas nubalsavo už „lobistų parengtus pasiūlymus“ bei nuostatas, kurios nurodo į neegzistuojantį įstatymą.
E.Gentvilas sakė neslepiantis, kad pasiūlymai buvo rengti kartu su Lietuvos turto vertintojų asociacija, tačiau jis pažymėjo, kad šalies įstatymai numato ne tik galimybę, bet ir prievolę bendradarbiauti su lobistais.
Politikas tikino, kad jo, K. Starkevičiaus ir kitų kolegų registruoti siūlymai palieka galimybę patiems verslininkams kurti savo interesus atstovaujančią ir funkcijas vykdančią asociaciją – Turto ir verslo vertintojų rūmus.
