Kaip pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), iš viso GIPL dujotiekyje yra sumontuotos 1022 jungiamosios detalės. Iš jų gamtinių dujų sistemos operatorė „AmberGrid“ yra įpareigota pakeisti 123, ant kurių matyti žymės kirilica ir kurios neturi kilmę patvirtinančių dokumentų.
Savo ruožtu „AmberGrid“ akcentuoja, kad už reikalavimų neatitinkančių galimai rusiškų detalių strateginiame Lietuvos dujotiekyje pakeitimą yra atsakinga rangovė „Alvora“, turinti detales pakeisti savo lėšomis.
„Esame tikri, kad nuo visų kaltinimų nevykdžius sutarties apsiginsime, kad pastatėme dujotiekį laikydamiesi visų sutarties sąlygų, jis puikiai veikia. Užuot pripažinusios savo pačių klaidas, ieškojusios kompromiso, valstybės institucijos siekia kryptingai formuoti nuomonę, kad „Alvora“ pažeidė GIPL statybų sutartį ir dėl to yra visuomenės priešas, kuris yra ne tik kad kaltas, bet dar ir turi priverstinai susimokėti už nepadarytas klaidas. Vertiname tai kaip sąmoningą visuomenės klaidinimą, žalą ir kenkimą mūsų dalykinei reputacijai“, – pranešime cituojamas „Alvoros“ generalinis direktorius Vaidas Kazlauskas.
Įmonė šmeižtu kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį, dujų sistemos operatorės „Amber Grid“, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ir „EPSO-G“ atstovus.
Kreipimęsi į generalinę prokuratūrą, anot „Alvoros“, nurodoma, jog viešojoje erdvėje įmonę sąmoningai siekta pavaizduoti kaip nepatikimą, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
„(Teigiama – ELTA), kad GIPL dujotiekio metu neva buvo naudojamas draudžiamas naudoti rusiškas plienas, o „Alvora“ neva sąmoningai įgijo ir sumontavo rusiškos kilmės jungiamąsias detales GIPL dujotiekyje“, – sako įmonė pranešime.
„Mes, UAB „Alvora“, kaip generalinis rangovas atsakingai pareiškiame, kad magistralinis dujotiekis GIPL, dėl sumontuotų detalių yra saugus ir patikimai veiks visą projekte numatytą laikotarpį. Vyksta tyrimai, tikimės ir tikime, kad teisingumas ir sveikas protas vis dėlto paims viršų“, – teigia pagrindinis „Alvoros“ akcininkas Nikolajus Kolesnikas.
Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.
