VERT: „AmberGrid“ įpareigota pakeisti dalį dujotiekio detalių
Kaip pentadienį pranešė VERT, iš viso Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) yra sumontuotos 1022 jungiamosios detalės.
Iš jų „AmberGrid“ yra įpareigota pakeisti 123, kurių ženklinimas nesutampa su duomenimis jų sertifikatuose ir kurios neturi kilmę patvirtinančių dokumentų.
„AmberGrid“ iki gegužės 31 dienos taip pat turi pateikti likusių detalių patikrinimo grafiką, kurį privalo suderinti su VERT. „Patikrinimo metu nustatyta, jog 123 jungiamosios detalės pagamintos iš plieno, kuris tuo metu negalėjo būti naudojamas Europos Sąjungoje bei neturėjo kilmę bei kokybę patvirtinančių sertifikatų“, – apie dujotiekio pažeidimus taip pat sako VERT.
„Galime patvirtinti, jog ant detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos, tačiau šimtu procentu teigti, jog jos buvo pagamintos Rusijoje, negalime, nes nėra kilmės šalį patvirtinančių sertifikatų. Iš turimos informacijos galime numanyti, jog jos yra rusiškos kilmės“, – priduria rinkos reguliuotojas.
Tiesa, antradienį portalas 15min paskelbė, kad galimai rusiškos dujotiekio detalės galėjo būti per Estiją vežamos iš Rusijoje esančios „Eterno“ gamyklos.
„Neplaninio patikrinimo komisija apie „Eterno“ gamyklos fasoninių detalių buvimą nustatė 2023 metų spalio 10 dieną atlikdama faktinių aplinkybių nustatymą Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotyje. Iš kur ir kokiomis aplinkybėmis detalės atsirado, komisija netyrė“, – komentare Eltai šią situaciją komentuoja VERT.
Taryba teigia taip pat planuojanti kreiptis į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą su prašymu įvertinti, ar dujotiekio statyboje dalyvavę „Amber Grid“ darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas.
„AmberGrid“: detalės turi būti keičiamos rangovės „Alvora“ lėšomis
Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Kaip teigia VERT, prieš paleidimą jam išduota techninės būklės patikimumo pažyma, mat „ir dokumentais, ir bandymais patvirtinta, jog GIPL dujotiekis gali veikti“.
„Šio neplaninio patikrinimo metu aptiktus pažeidimus buvo galima aptikti tik nuvalius detales, t. y. nugramdžius dažus. Šiuos dalykus turėjo pastebėti techninis statybos prižiūrėtojas („Alvora“ – ELTA)“, – pabrėžia Taryba.
„AmberGrid“ vadovas Nemunas Biknius penktadienį žurnalistams teigė, kad pakeisti reikalavimų neatitinkančias detales dujotiekyje sistemos operatorei gali trukti vienerius metus ar ilgiau.
Taip pat, jo teigimu, atsakomybę už galima rusiškas detales strateginės reikšmės Lietuvos dujotiekyje turėtų prisiimti projekto rangovė „Alvora“.
Ji, anot N. Bikniaus, turėtų finansuoti ir pačių detalių keitimą.
„Statybos techniniame reglamente ir GIPL rangos sutartyje aiškiai įvardinta, jog už detalių atitiktį ir dokumentus yra atsakingas rangovas. Esant tokiai teisinei rangovo atsakomybei, ginant tiek bendrovės, tiek ir vartotojų interesus, privalome užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkančios dujotiekio dalys būtų pakeistos būtent rangovo sąskaita“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Anot „AmberGrid“, vidinis tyrimas nustatė, kad rangovas „Alvora“, vykdydamas GIPL projektą, netinkamai vykdė savo pareigas.
Pati įmonė nustatė, jog dalis jungiamųjų dalių neturi tinkamų sertifikatų ir dėl to kreipėsi į prokuratūrą. VERT dalį tyrimo medžiagos taip pat teigia jau perdavusi teisėsaugai, kuri vykdo ikiteisminį tyrimą.
Vasarį „AmberGrid“ skelbė pareiškusi pretenziją „Alvorai“ ir, siekiant ištaisyti detalių sertifikavimo trūkumus, paėmė rangovo „Alvora“ banko garantiją, šiuo metu rengia viešojo pirkimo dokumentaciją, siekiant atsirinkti naują rangovą detalių pakeitimui ir planuojamas tolimesnių darbų grafikas.
Rinkos reguliuotojas teigia nebuvęs informuotas apie šią „Amber Grid“ pateiktą pretenziją „Alvorai“ ar jos turinį.
„AmberGrid“ duomenimis, nuo GIPL veikimo pradžios 2022 m. gegužės mėnesį iki 2024 m. balandžio mėnesį juo buvo perduota 16,2 TWh (teravatvalandžių) abejomis kryptimis arba 8 proc. daugiau nei 2023 metais dujų suvartojo Lietuva.
Anot sistemos operatorės, šiuos dvejus metus veikiantis dujotiekis yra saugiai ir patikimai eksploatuojamas, per šį laikotarpį nebuvo užfiksuota jokių techninių rodiklių, kurie leistų abejoti dėl saugaus dujotiekio naudojimo.
GIPL dujotiekio įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų.
Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.
