Šiais pakeitimais numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus bus galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Tokiu atveju nebus privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą ar apie statybos darbų pradžią. Visgi poveikio aplinkai vertinimo proceso tvarka ir visuomenės įtraukimas į jį išlieka nepakeisti.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau teigė, kad pataisos skirtos pagreitinti Vokietijos gamintojos „Rheinmetall“, ketinančios Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą, įsikūrimui. Pasak jos, šiuo metu teisiškai neegzistuoja būdai pagreitinti gynybos poreikius tenkinančių projektų pradžią, o būtini procesai prieš objektų statybas trunka iki 2,5 metų.
Anot ministrės, tokios įstatymų pataisos pavers Lietuvą patraukliausia ES šalimi gynybos pramonės investicijoms. Jos teigimu, palengvintais procesais galės naudotis ir kiti didieji užsienio ir Lietuvos verslai.
„Mes biurokratines procedūras padarome trumpesnes ir paverčiame Lietuvą draugiškiausia šalimi Europoje gynybos investicijoms“, – Seimo posėdžio metu teigė A.Armonaitė.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikino, kad greičiausiai Vidurio Lietuvoje planuojama „Rheinmetall“ gamykla atgaivins dalį regiono infrastruktūros. „Radviliškyje anksčiau buvęs geležinkelių mazgas dabar yra praradęs egzistavimo esmę. Bet prie jo dirbę specialistai dar yra ir jie laukia etapo, kai bus kviečiami į rimtą darbą“, – tikino K.Starkevičius.
Palaikymą pakeitimams išreiškęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad toks proceso palengvinimas sumažins administracinės apkrovos, stabdžiusios užsienio investicijas į Lietuvą, kiekį. Taip pat, anot jo, toks sprendimas gali pasitarnauti kaip pavyzdys kitoms ES valstybėms.
„Reikia vertinti tai, kad visa ES atsilieka užsienio investicijomis. Jie biurokratizme paskendo ir jeigu įvertinsite užsienio investicijų pritraukimą, tai Europa lyginasi su Afrikos šalimis. Manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir tam tikras Lietuvos lyderystės ES parodymas“, – komentavo A.Butkevičius.
Balandžio 16 d. ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su „Rheinmetall“ atstovu Maximilianu Frochu pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.
Apie ketinimus Lietuvoje statyti gamyklą, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti, „Rheinmetall“ pranešė kovo viduryje.
„Rheinmetall“ anksčiau pranešė, kad ketina Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.
