Seimui svarstyti skubos tvarka buvo pateiktos kelių įstatymų pataisos, numatančios, kad stambiems ginklų ir šaudmenų gamintojams būtų leista pradėti statyti gamyklas neurbanizuotose vietovėse be savivaldybės leidimo, o jį gauti tektų iki statybų pabaigos.
Vyriausybės nuomone, tai padėtų kuo skubiau plėtoti gynybos poreikius tenkinančią pramonę.
Šios pataisos susijusios su Vokietijos milžinės „Rheinmetall“ planais Lietuvoje statyti artilerijos šaudmenų fabriką.
Sutartį su šia kompanija tikimasi pasirašyti per porą savaičių, o gamyba prasidėtų baigiantis 2025- iesiems.
Yra ir daugiau norinčiųjų Lietuvoje plėtoti gynybos pramonę – deramasi su JAV, Prancūzijos, kai kurių kitų šalių gamintojais.
Be to, investuoti pasirengęs ir mūsų šalies verslas – anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, jau yra kone trys dešimtys įmonių, kurios norėtų gaminti dvigubos paskirties produktus ar net visiškai pakeisti savo profilį.
Galimiems kariniams konfliktams reikia rengtis platesniu mastu. Ne veltui naujasis krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas prakalbo apie karo komendantūras, kurios turėtų pradėti veikti jau netrukus, taip pat apie planuojamą dronų operatorių mokymo centrą.
Antrojoje šių metų pusėje turėtų prasidėti kontrmobilumo punktų įrengimas.
Tokių punktų numatyta 27, jie bus įkurti prie strategiškai svarbių vietų ir turės pagrindines sunkiosios karo technikos stabdymo priemones – vadinamuosius „drakono dantis“, gelžbetoninius užtvarus ir pan. Taip pat svarstoma, kur įkurti dar vieną poligoną, skirtą mobilumo pratyboms.
Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad Lietuva turėtų įsigyti vokiškų tankų „Leopard“, tačiau kol kas su gamintojais vyksta tik konsultacijos.
Mat kai kuriems ekspertams atrodo, kad geriau investuoti į priešraketinę ir priešlėktuvinę gynybą arba į dronus.
Iš esmės reikia visko – tiek dronų, tiek tankų, tiek artilerijos pabūklų, tiek „Patriot“ ar panašių sistemų.
Tik yra viena bėda – čia ir dabar Lietuva negali įsigyti pakankamai ginkluotės. Ir ne tik dėl to, kad gamintojai turi pakankamai užsakymų.
Tiesiog tam nėra numatyta lėšų, o juk reikėtų kalbėti apie kelis milijardus eurų.
Jau anksčiau buvo pristatyti keturi gynybos finansavimo modeliai, kad vietoj dabartinių krašto apsaugai numatytų 2,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų galima skirti 3 proc.
Vienas modelių – įgyvendinti jau kone palaidotą mokesčių reformą ir 1 proc. padidinti pelno mokestį, antras – tiek pat pakelti pelno mokestį, o vietoj 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo nustatyti 22 proc.
Trečias – pelno mokestį didinti nuo 15 iki 17 proc., atsisakyti jo lengvatų mažoms įmonėms ir nubraukti PVM lengvatą šildymui. Ketvirtas – 2 proc. kelti pelno mokestį ir paimti dalį gyventojų pajamų mokesčio iš savivaldybių.
Finansų ministerija projektuoja, kad visais atvejais pavyktų surinkti reikiamą 400 mln. eurų sumą, kuri būtų papildomai skirta krašto apsaugai. Kuris modelis bus pateiktas Seimui, kol kas dar vyksta diskusijos. Dėl to turėtų apsispręsti tiek Vyriausybė, tiek Trišalė taryba.
Verslo organizacijų atstovai stebėtinai vieningai pasisakė už antrąjį variantą.
Tačiau kai kurie politikai siūlo dar vieną išeitį – smarkiau padidinti pelno mokestį, juolab kad netrukus baigs galioti stambiesiems bankams įvestas vadinamasis solidarumo mokestis, skirtas gynybai.
Bet tokiu atveju mūsų šalis rizikuoja tapti labai nepatraukli investicijoms – tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo.
Savo ruožtu verslas, kontroliuojantis stambesnes įmones, gana nesunkiai galėtų iškelti valdymą už Lietuvos ribų – ten, kur pelnas apmokestinamas mažiau. Tuomet valstybė rizikuoja likti prie suskilusios geldos.
Kita vertus, girdėdami tokias kalbas verslininkai neslepia apmaudo, kodėl papildomus krašto gynybos poreikius turėtų finansuoti tik jie, o ne visa visuomenė.
„Pirmiausia kiekvienas verslininkas taip pat yra visuomenės dalis, antra – net su dabartiniu pelno mokesčiu mūsų investicinis klimatas išgyvena, švelniai tariant, ne geriausius laikus.
Galų gale jei verslas prisijungia, tai gal ir valstybė nori susimažinti savo išlaidas kokiais 5–10 proc.? Tik nereikia sakyti, kad tai iškart kirs per mokytojus ir medikus, – tikrai yra kur mūsų biurokratiniame aparate susiveržti diržus“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas V.Janulevičius.
Susitarimas dėl gynybos finansavimo šiuo metu yra vienas svarbiausių. Nenuostabu, kad dėl to kyla ir kils daug ginčų.
Neabejotina tik viena – bent artimiausiu metu tam teks skirti vis daugiau ir daugiau pinigų, gal net 4 proc. BVP, kaip raginama dabar paskelbtoje akcijoje.
Kitaip tariant, reikės persiorientuoti į kitokią ekonomiką.
