Investicijos, kurios turės įtakos tiekiamos šilumos tarifui. Taip švelniai būtų vadinami darbai, kuriems prireiks nemažai lėšų, ties Vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės sankryža.
Čia jau du kartus išdarkyta sutvarkyta aplinka, persodinti 42 medžiai, kai kurie – po porą kartų. Jeigu neprigis – teks sodinti naujus. O kur dar aplinkos sutvarkymo darbai.
Šilumos tiekėjai tiems darbams geranoriškai skirs lėšas iš savo pelno? Ne, padidins šilumos kainą. Tuo įsitikinęs energetikos ekspertas, savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas.
Persodino į žaliąją zoną
Pirmą kartą aplinka prie Vakarinio aplinkkelio buvo sudarkyta 2022-ųjų rudenį. Kitų metų pavasarį ji sutvarkyta, bet rudenį vėl išrausti gilūs grioviai.
Iki šiol žemėmis užpilti medžių kamienai, suverstos jų krūvos. Nors tranšėjos jau užlygintos, žolė čia žaliuos negreitai.
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pasakojo, kad 42 medžius teko persodinti į šalia esančią žaliąją zoną.
„Jų būklė toliau bus stebima, jei medžiai neprigytų, rangovas turėtų atsodinti savo lėšomis. Kitose šilumos tiekimo trasos tiesimo vietose želdinių nėra, jų šalinti neprireikė“, – aiškino G.Grubinskas.
Užbaigus šilumos tiekimo tinklo atkarpų plėtros darbus rangovas taip pat turės sutvarkyti aplinką, atkurti žolės dangas.
Sulaukė pageidavimų
Paskutinė Vakarinio aplinkkelio atkarpa nuo Ozo iki Ukmergės gatvės atidaryta 2016 metų pabaigoje. Ji apima ir tą vietą, kur dabar vykdomi darbai.
Miesto Bendrajame plane jau buvo numatytas naujas gyvenamųjų namų kvartalas šalia aplinkkelio, kuriam prireiks šilumos tiekimo. Ar šilumos trasų nebuvo įmanoma nutiesti kartu su Vakariniu aplinkkeliu?
G.Grubinskas pritarė, kad šilumos tiekimo tinklų plėtra vykdoma atsižvelgiant į miesto plėtrą – plėtotojų vykdomus projektus, įmonių plėtrą bei naujus statybų planus.
„Tik įvertinus esamą bei numatomą šilumos vartojimo poreikį įmonė Vilniaus šilumos tinklai gali racionaliai planuoti ir vykdyti plėtros projektus.
Minimoje vietoje šilumos tiekimo tinklų plėtra pradėta planuoti vos sulaukus pageidavimų iš plėtotojų jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, o tai įvyko jau po Vakarinio aplinkkelio nutiesimo ir sankryžos rekonstrukcijos“, – tikino savivaldybės atstovas.
Stato požeminę siurblinę
Du kartus išraustoje vietoje prie Vakarinio aplinkkelio, Ukmergės bei Mykolo Lietuvio gatvėse vykdoma šilumos tiekimo tinklo atkarpų plėtra, prijungiant naujus vartotojus prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo – tiesiamos naujos trasos ir statoma požeminė siurblinė.
Rangos darbai prasidėjo praėjusių metų rugsėjį, gruodžio mėnesį dauguma tranšėjų jau buvo užkastos.
Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai įrengtos siurblinės vietoje prie Ukmergės gatvės ir Vakarinio aplinkkelio sankryžos.
Veikia pasenusi sistema
„Darbus tikrai galima geriau planuoti, jeigu būtų atsižvelgiama į Bendrąjį planą, būtų numatytas tolesnis miesto planavimas.
Bet dar veikia pasenusi sistema, kai laukiama plėtotojų paraiškos, nors miestas galėtų iš karto nustatyti sąlygas, kad viename ar kitame kvartale bus centralizuotas šildymas, iš anksto nutiesti trasas“, – vardijo A.Stankūnas.
Jis pasidžiaugė bent tuo, kad šilumos trasoms neardė asfalto, jos buvo tiesiamos betranšėju būdu. Tiesa, dažnai pasitaiko, kad ir naudojant tokias technologijas po kurio laiko kelio dangoje atsiranda nelygumų.
Tačiau didžiausia bėda ta, kad už šiuos darbus teks sumokėti šilumos vartotojams. „Ant jų pečių bus užkrauta našta, nes tai yra investicijos. Skaičiuojama tų investicijų amortizacija ir ji įtraukiama į šilumos tarifą“, – aiškino energetikos ekspertas.
Pasiūlymai – jau vėliau
Šalia – dar vienas pavyzdys, kai už darbus teko mokėti du kartus. Jis – Mykolo Lietuvio gatvėje.
Ilgą laiką ši gatvė buvo duobėtas žvyrkelis. Paskui joje atsirado asfaltas, bet plika akimi buvo matyti, kad darbai neatlikti iki galo.
Gyventojus pribloškė savivaldybės žinia, kad Mykolo Lietuvio gatvės tobulinimas bus tęsiamas. Tiksliau – suremontuota gatvė vėl bus remontuojama, nes ketinama rengti rekonstrukcijos projektą, kuriame būtų numatytas važiuojamosios dalies platinimas, taip pat šaligatvių ir apšvietimo įrengimas.
Mat tik pradėjus remontuoti savivaldybės administracijos užsakymu bendrovė „Vilniaus planas“ ėmėsi rengti Mykolo Lietuvio ir Mokslininkų gatvių projektinius pasiūlymus atkarpai nuo Ukmergės iki Geležinio Vilko gatvių.
Jau vėliau buvo numatytas gatvės pritaikymas visiems eismo dalyviams ir visapusiška infrastruktūra: gatvės standartus atitinkantys, šiuolaikiški pėsčiųjų ir dviračių takai, keturių eismo juostų (po dvi kiekviena kryptimi) gatvė, miesto transporto paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros įrengimas, triukšmo ir taršos mažinimo priemonės.
Byla nebuvo išnagrinėta
Kodėl viso to nebuvo galima įrengti iš karto?
Pasirodo, teisme buvo byla, kurioje ginčijamas Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo detalusis planas.
Pirmosios instancijos teismas detalųjį planą pripažino teisėtu, tačiau šis sprendimas nebuvo įsigaliojęs, nes buvo laukiama aukštesnės instancijos teismo verdikto.
Jo nesulaukus Mykolo Lietuvio gatvę savivaldybė pradėjo asfaltuoti. Esą taip buvo sprendžiamos kelios problemos.
Pirmiausia pagerintos sąlygos tiek tranzitu per Bajorus ir Visorius važiuojantiems vairuotojams, kurie dėl prastos kelio dangos dažniau rinkdavosi B.Krivicko gatvę, tiek šioje teritorijoje gyvenantiems žmonėms, kuriems eismas dabar bus ramesnis, o gatvė nedulkės.
Be to, išspręsta lietaus nuotekų problema, dėl kurios po smarkaus lietaus Mykolo Lietuvio gatvė tapdavo sunkiai išvažiuojama.
Vieta, kurioje jau antrąkart sudarkoma aplinka
Paskutiniam etapui – beveik 100 mln. eurų
Vakarinis aplinkkelis iškilmingai atidarytas 2016-aisiais prieš pat Kalėdas.
Paskutiniame aplinkkelio statybos etape buvo nutiesta 5,4 kilometro ilgio greito eismo kelio atkarpa nuo Ozo iki Ukmergės gatvės. Taip pat buvo pastatyti 6 viadukai bei pėsčiųjų tiltas.
Bendra aplinkkelio paskutinio etapo vertė – 94,5 mln. eurų. 84,4 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga.
