Šio verslo atstovai viešai dalintis patirtimi nelinkę, kalbėjusieji sako, kad laikai blogėja, nors ataskaitos rodo, kad tokios įstaigos vis dar generuoja šimtatūkstantines pajamas ir uždirba nemažą pelną.
Tuo metu policijos tyrimai ir specialistų pastabos skelbia, jog lombardais galima pridengti nusikalstamas schemas, tarp jų – ir tarptautinį pinigų plovimą.
Verslas kaip verslas
Nors dirbama su tauriaisiais metalais ir pinigų skolinimu, norint užsiimti tokia veikla, specialių leidimų nereikia, lombardai teisės aktuose neįvardijami kaip įstaigos, kurioms būtina priežiūra siekiant užkirsti kelią galimam pinigų plovimui.
Kiek šiuo metu Klaipėdoje veikia lombardų, Savivaldybė nežino – ji jau ilgiau kaip dešimtmetį neregistruoja šia veikla užsiimančių asmenų, savivalda neturi prievolės tam išduoti leidimus.
„Lombardų veiklą, tauriųjų metalų supirkimą, realizavimą Lietuvoje reglamentuoja Civilinis kodeksas, Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas bei Tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos aprašas, patvirtintas finansų ministro įsakymu.
Šiuose teisės aktuose reikalavimai gauti leidimus ar licencijas nenumatyti, todėl siekiant vykdyti veiklą užtenka įsteigti juridinį asmenį arba įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą.
Savivaldybės administracijoje šia veikla užsiimantys asmenys neregistruojami ir leidimai lombardų veiklai neišduodami nuo 2012 metų spalio“, – komentare „Vakarų ekspresui“ nurodė Klaipėdos savivaldybė.
Internetinės „Google“ paieškos rezultatai rodo, kad uostamiestyje šiuo metu gali veikti beveik trisdešimt lombardų, didesnė jų dalis – pietinėje miesto dalyje.
Solidūs uždarbiai
„Vakarų ekspresui“ pabandžius pasidomėti, kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi Klaipėdos lombardų veikla, viešai skelbiamais telefonų numeriais atsiliepę asmenys teigė negalintys teikti tokios informacijos, nes neturi tokių vadovybės įgaliojimų, arba nuo komentarų tiesiog susilaikė.
Kalbėjo tik vienas, tačiau jis prašė neminėti nei lombardo pavadinimo, nei jo vardo.
„Viskas pasikeitė, tačiau ne į gerą pusę. Mažėja klientų, kodėl – mums neaišku. Atrodo, kad žmonės apskritai bijo ką nors pirkti.
Užstatančių daiktus irgi mažėja, daugiau tai daro pensininkai, kuriems šiuo momentu neužtenka pajamų pragyventi. Bet jie daiktus užstato ir pasiima – nepalieka.
Įkainiai praktiškai nepasikeitė, kokie buvo prieš dešimt metų, tokie yra ir dabar, nors mokesčiai didėja, algas darbuotojams irgi didesnes mokėti reikia“, – sakė darbuotojas.
Kai kurių Klaipėdoje veikiančių lombardų viešos veiklos ataskaitos rodo, kad tokios įstaigos per metus gali gauti ir daugiau nei pusę milijono eurų pajamų, o uždarbis siekia šešiaženkles sumas.
Pavyzdžiui, „Memelio lombardai“ 2022 metais gavo 596 tūkst. eurų pajamų ir 199 tūkst. eurų grynojo pelno (2014 metais – 76,5 tūkst. eurų pajamų ir 161 tūkst. eurų pelno), „Lombardika“ – 108 tūkst. pajamų ir 64 tūkst. eurų pelno (206,4 tūkst. ir 100,9 tūkst. eurų), „Monikana“ – 103 tūkst. eurų pajamų ir 26 tūkst. eurų pelno (118 tūkst. ir 56,3 tūkst. eurų).
Sąsaja su šešėliu
Lygiai prieš dešimtmetį Seimui buvo pateiktas siūlymas keisti Civilinį kodeksą ir riboti lombardų darbo laiką uždraudžiant jiems dirbti naktimis, tačiau tokią mintį tautos išrinktieji anuomet atmetė motyvuodami tuo, kad verslo varžyti nereikia.
Beje, šiandien daug Klaipėdos lombardų deklaruoja, kad naktimis nedirba ir duris atveria tarp 8–10 valandos.
Siūlymas riboti jų darbo laiką buvo paremtas tuo, kad lombardai pasitarnauja nusikaltėliams, realizuojantiems neteisėtai įgytus vertingus daiktus.
Kad tai įmanoma, rodo ir faktai – 2017 metų spalį Klaipėdos policija pranešė apie didelės apimties tyrimą dėl neteisėtos lombardų veiklos.
Pasak teisėsaugininkų, organizuotos grupės nariai lombarduose Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje, Kretingoje, Šilutėje, Telšiuose, Plungėje ir kituose miestuose supirko daiktus, žinodami, kad jie pavogti, tuos daiktus perpardavė, o šiai veiklai įkurtose įmonėse buhalterija buvo tvarkoma apgaulingai, supirkti daiktai neįtraukti į apskaitą.
Tąkart per kratas lombarduose, įtariamųjų namuose ir automobiliuose aptikta apie 400 tūkst. eurų, apie 50 kilogramų galimai neapskaityto aukso bei apie 70 kilogramų sidabro gaminių.
Dalis aukso gaminių buvo išardyti – paruošti perlydyti, rasta ir jau išlydyto aukso, senovinių vertingų monetų, galimai vogtų mobiliojo ryšio priemonių ir statybinių įrankių.
Galioja pinigų plovimo prevencija
Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnas, mokėjimų analitikos bendrovės „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas Mindaugas Petrauskas sako, kad lombardai – tai verslas, kuriam galioja principai, taikomi pinigų plovimo prevencijai.
„Lombardai pakliūva po pinigų plovimo prevencija, jie yra įpareigoti subjektai, pavyzdžiui, jeigu jie priima didesnes grynųjų pinigų sumas, tai turėtų turėti grynųjų pinigų žurnalą, turėtų tikrinti aukso dirbinius atnešančių žmonių tapatybę – tikrinti pasą, padaryti jo kopiją, pasidomėti pajamomis, jeigu yra įtartina veikla – pranešti FNTT“, – „Vakarų ekspresui“ sakė specialistas.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas numato, jog už pinigų plovimo prevenciją šalyje atsakinga Vyriausybė ir įvairios valstybinės institucijos, teisės akte įvardytos ne tik jos, bet ir jų prižiūrimi verslai.
Lombardai įstatyme nepaminėti.
Lietuvos bankas, kuriam priskirta kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, valiutos keityklų, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių priežiūra, teigia, jog lombardų neprižiūri.
„Lietuvos bankas neprižiūri lombardų, jie nėra licencijuoti rinkos dalyviai“, – komentare „Vakarų ekspresui“ teigia centrinis bankas.
Bankas pripažįsta, kad lombardai užsiima pinigų skolinimu, tačiau aiškina, kad šiai jų veiklai netaikomas įstatymas, reguliuojantis vartojimo kreditus.
„Lombardai teikia kreditavimo paslaugas, tačiau jų veiklą reguliuoja ne Vartojimo kredito įstatymas, o Civilinis kodeksas. Taip yra todėl, kad Vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas kredito sutartims, pagal kurias reikalaujama, kad kredito gavėjas savo skolinių įsipareigojimų vykdymą užtikrintų daikto įkeitimu, perduodant jį kredito davėjui, ir kredito gavėjo atsakomybė būtų ribojama tik įkeistu daiktu.
Tuo tarpu Civiliniame kodekse nurodoma – lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas“, – aiškinama komentare.
„Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas M. Petrauskas sako, kad tokiu atveju atsakomybė už jų veiklos priežiūrą turėtų tekti FNTT.
„Čia ir problema, lombardų niekas neprižiūri, nėra lyg tokios institucijos, o tuos, kurių niekas neprižiūri, lyg ir turėtų prižiūrėti FNTT, pareguliuoti juos“, – teigė M. Petrauskas.
Beje, didelės apimties tyrime dėl galimai nusikalstamų veikų lombarduose Klaipėdos apskrityje FNTT dalyvavo.
Tyrimas jau perduotas Klaipėdos apygardos teismui, baudžiamojoje byloje neteisingu duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu kaltinami 10 uostamiesčio gyventojų bei aštuonios su jais siejamos įmonės, registruotos Klaipėdoje.
Kol byla nagrinėjama, teismas apribojo įtariamųjų teisę į įvairų turtą, tarp kurio yra brangūs automobiliai, nekilnojamasis turtas.
Mato galimybę pinigams plauti Kaip lombardas gali būti įtraukiamas į neteisėtu būdu įgytų pinigų legalizavimą, „Vakarų ekspresui“ paaiškino tokių operacijų specialistas.
M. Petrausko teigimu, lombardu galima pasinaudoti įteisinant nusikalstamu būdu įgytus pinigus, kuriuos įmanoma legalizuoti per juvelyrinių dirbinių prekybą.
„Čia yra viena iš didesnių grėsmių – per prekybą juvelyriniais dirbiniais, tuo gali būti labai sėkmingai pasinaudota.
Pavyzdžiui, už grynuosius galima nusipirkti labai brangų žiedą, su juo važiuoti į kitą šalį išvengiant deklaracijų – niekam nereikia aiškinti, kiek tas žiedas kainuoja, jeigu kas domėtųsi, galima pasakyti, kad žiedas vertas tūkstančio eurų – juk tam suprasti reikia specialisto“, – aiškino specialistas.
Norint išvengti didelės sumos grynųjų pinigų pervežimo į užsienį arba tarptautinių bankinių pavedimų, taip pat galima pasinaudoti prabangiais laikrodžiais, kurie patikros išvengia, teigia M. Petrauskas.
„Kitas dalykas – prabangūs laikrodžiai, jų yra tokių, kurie kainuoja dešimtimis tūkstančių eurų ir dar daugiau. Juk skrendant niekas nežiūri į keleivių laikrodį ar žiedą.
O jeigu į užsienį vykstama automobiliu, tai rizika dar labiau mažėja. Vežant tokius daiktus nereikia vežti lagamino grynųjų pinigų ar daryti didelius tarptautinius bankinius pavedimus“, – kalbėjo jis.
Buvęs FNTT pareigūnas sako, kad nusikalstamame pasaulyje juvelyriniai dirbiniai ir prabangūs laikrodžiai naudojami kaip vertės neprarandančios institucijos.
„Tai – kaip investicija: labai brangų žiedą nusipirkus Lietuvoje galima važiuoti į kitą šalį, ten juo atsiskaityti, pavyzdžiui, už narkotikus.
Kiek man žinoma iš anksčiau, tai kai būdavo dideli tarptautiniai tyrimai, susiję su organizuotu nusikalstamumu, tai juvelyrika, brangūs laikrodžiai būdavo tos prekės, kurias nusikaltėliai įsigydavo, nes tai yra prekės, kurios nepraranda vertės.
Tai kaip investicija į auksą, kuris nenuvertėja, o per pastarąjį dešimtmetį jo vertė net padidėjo“, – teigė M. Petrauskas.
Jis sako, kad lombarde ignoruojant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, tokiu būdu legalizuoti įtartinas lėšas galima beveik nerizikuojant.
„Ir jeigu neveikia juvelyrikos parduotuvėje ar lombarde jokia pinigų prevencijos sistema, tai rizika yra kone nulinė“, – sakė „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas.
Informacija
Lombardo istorija Oksfordo žodynas aiškina, kad terminas „lombardas“ viduramžiais pradėtas vartoti bankininkams ir pinigų skolintojams iš Lombardijos (Italija) apibūdinti, o vėliau – taikomas apskritai visiems, kurie užsiima bankininkyste ir pinigų skolinimu. Istoriniame Londono centre esančioje Lombardo gatvėje šiuo metu veikia daug pagrindinių Londono bankų.
Gatvė taip pavadinta dėl to, kad joje anksčiau dirbo bankininkai iš Lombardijos. Vienas iš pagrindinių Maltos bankų iki šiol vadinasi „Lombard bank“.
Mokslo darbai skelbia, kad Lietuvoje lombardo paslaugos pradėtos teikti Vilniuje, ten ši įstaiga pradėjo veikti 1893 metais.
Pagal sovietinėje Lietuvoje galiojusią tvarką lombarde buvo galima priimti saugoti namų apyvokos ir asmeninio naudojimosi daiktus, už jų įkeitimą suteikiant nuo 10 iki 300 rublių paskolas iki trijų mėnesių, skolinama suma negalėjo viršyti 60 proc. užstatomo daikto vertės.
