Nepaisant to, Bundesbankas perspėjo, kad „plataus masto atsigavimas dar nėra užtikrintas“ didžiausioje Europos ekonomikoje, kuri susidūrė su aukšta infliacija, sulėtėjusia gamyklų veikla ir silpna išorės paklausa.
2023 m. pabaigoje bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė. Centrinis bankas anksčiau prognozavo antrą iš eilės traukimosi ketvirtį, o tai reikštų techninę recesiją.
Tačiau bankas savo mėnesinėje ataskaitoje nurodė, kad vaizdas dabar „kiek pašviesėjo“. „Tikėtina, kad realusis bendrasis vidaus produktas pirmą ketvirtį šiek tiek paaugo“, – pažymėjo Bundesbankas.
Ataskaitoje tai iš dalies priskiriama didėjančiai pramonės produkcijai. Esą prisidėjo ir „išskirtinai stiprūs“ statybų sektoriaus rezultatai, kuriuos nulėmė švelnūs orai, taip pat gerėjantis eksportas.
Vis dėlto, bankas perspėjo, kad daugybėje sektorių pramonės gamyba išlieka silpna, Vokietijos eksporto paklausa tebėra vangi, o vartotojų išlaidos mažėja.
Preliminarūs pirmo ketvirčio augimo duomenys bus paskelbti balandžio 30 d.
Po to, kai pagrindinius gamintojus paveikė išaugusios energijos kainos, kurių šuolį pakurstė Rusijos invazija į Ukrainą, Vokietija susiduria su sunkumais bandydama atgaivinti ekonomiką daugybės kitų iššūkių akivaizdoje.
Jie, be kita ko, apima tokias trumpesnio laikotarpio bėdas, kaip problemos svarbioje eksporto kryptyje Kinijoje, ir gilesnes struktūrines problemas, kaip senėjanti populiacija ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Praėjusiais metais ekonomika susitraukė 0,3 proc. Manoma, kad atsigavimas bus lėtesnis, nei tikėtasi anksčiau.
Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nurėžė šalies augimo prognozę ir dabar numato, kad šiais metais dėl prastų vartotojų nuotaikų laukia tik silpnas 0,2 proc. atsigavimas.
Vasarį Vokietijos vyriausybė taip pat sumažino savo prognozes ir numato tokį pat augimą.
