Ką apie tai mano pats prekybos tinklas „Rimi“ ir kaip tokią situaciją vertina Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), Valstybinė kalbos inspekcija?
Dėl lentelės – pačios įvairiausios reakcijos
Komentaruose dėl šios nuotraukos pasipylė kritikos lavina. Vieni piktinosi, kodėl lietuviai ir kitų tautų piliečiai turi išmokti rusiškai, kalbėti ir ukrainietiškai, nors gyvena Lietuvoje. Tuo labiau – jei Lietuvoje jau kurį laiką gyvena užsienietis, iš jo tikimasi, kad bent kažkiek pramoks valstybinę kalbą.
Kiti rašo, kad mažumų Lietuvoje yra ir daugiau, o nuo karo pabėgę ukrainiečiai esą dažnu atveju susikalba ir rusiškai.
„Kas prie ko prisitaiko?“ – kilo ir toks klausimas, į kurį sureagavo ir daugiau žmonių, teigiantys, kad iš principo neina apsipirkti į tokias kasas, kur turi mokėti kitą kalbą. Dar kiti, nestokodami ironijos, klausė: galbūt jau reikia rubliais atsiskaityti?
Tačiau pasitaikė ir tokių žmonių, kurie stengėsi suprasti, kaip jaučiasi į Lietuvą atvykę užsieniečiai – jiems lietuvių kalbą išmokti nėra taip lengva.
Be to, buvo pasidalijusių pavyzdžiais, kaip, pavyzdžiui, vaistinėje įsidarbinusi ukrainietė jau puikiai kalba lietuviškai, o kita, dirbanti kavinėje, taip pat gebėjo lietuvių kalba aptarnauti klientus.
Taip pat komentaruose pavyko rasti ir pagyrų dar vienai ukrainietei, kuri įsidarbinusi kasininke stengiasi bendrauti valstybine kalba.
Atsiprašo, jei buvo ne taip suprasti
„Rimi Lietuvos“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė portalui lrytas.lt, komentuodama šį prekybos tinklo sprendimą, pirmiausia pabrėžė, kad „Rimi“ buvo vienas pirmųjų prekybos tinklų, kuris 2022 metais nuo karo kenčiantiems pabėgėliams ukrainiečiams suteikė pagalbą: siūlė darbo vietas, kad jie galėtų lengviau integruotis į visuomenę.
Skaičiuojama, kad šiuo metu prekybos tinklo parduotuvėse dirba daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų, iš kurių 150 yra ukrainiečiai.
„Suprantame, kad mokytis naują kalbą – ypač lietuvių – gali būti iššūkis. Bet, žinoma, skatiname tai juos daryti ir matome jų pastangas. Bet visgi dar ne visi jaučiasi tvirtai kalbėdami lietuviškai, todėl prašome savo pirkėjų supratingumo, jei parduotuvėje darbuotojas nekalbės lietuvių kalba.
Visuomet užtikriname, kad parduotuvėje būtų darbuotojų kalbančių ir mūsų valstybine kalba. Tuomet atėjus pirkėjui, kuris nenori ar nekalba ukrainiečių ar rusų kalbomis, darbuotojas visuomet nukreipia į lietuviškai šnekantį darbuotoją, kad jam būtų pagelbėjama apsipirkti ar atsakyti į dominančius klausimus“, – dėstoma pateiktame komentare.
Prekybos tinklas atsiprašo, jei parduotuvėje pasirodęs užrašas buvo suprastas ne taip.
A.Valotka: vertinu neigiamai
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, įvertinęs prekybos tinklo sprendimą, portalui lrytas.lt patikino, kad tai vertina neigiamai.
„Ukrainos karo pabėgėliams sudarytos valstybinės kalbos mokėjimo išlygos (ilgiausias atidėjimo terminas visoje Europos Sąjungoje) neatleidžia darbdavių nuo prievolės užtikrinti Lietuvos piliečių kalbines teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Valstybinės kalbos įstatyme. Jeigu pirkėjas nemoka ar nenori bendrauti nevalstybine kalba, įmonė turi pasirūpinti, kad netoliese būtų lietuviškai bendraujantis darbuotojas.
Jeigu norime, kad prekybos įmonėse dirbantys kitataučiai greičiau pramoktų lietuvių kalbos, galime jiems padėti: kreiptis lietuviškai ir laukti lietuviško atsakymo bent jau žemiausiu kalbos mokėjimo lygiu, pamokyti naujų žodžių ar jų tarimo“, – dėstė A.Valotka.
Jis pasidalijo ir Rytų Europos studijų centro tyrimu, kuriuo buvo išsiaiškinta, kad beveik 90 proc. Lietuvoje esančių ukrainiečių planuoja mokytis valstybinės kalbos. Pabrėžiama, kad ukrainiečiai linkę mokytis lietuvių kalba ne dėl socialinio spaudimo ar diskomforto, o dėl pagarbos priimančiai šaliai.
„Kalbos greičiausiai ir geriausiai išmokstama ne mokymosi kursuose, bet stengiantis ja bendrauti tinkamoje kalbinėje aplinkoje. Todėl RIMI administracijos siūlymą kalbėtis nelietuviškai vertinu kaip trukdį ukrainiečiams deramai integruotis Lietuvoje“, – apibendrino A.Valotka.
Klausimų kyla jau ne pirmą kartą
VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė portalą lrytas.lt informavo, kad dėl tokių situacijų, kai parduotuvėse negalima susikalbėti lietuviškai, susirūpinimas patiems žmonėms kyla ne pirmą kartą.
„Nėra abejonės ir visai suprantama, kai Lietuvos piliečiai palaiko ir pagal galimybes stengiasi padėti pabėgėliams iš Ukrainos integruotis visuomenėje. Tačiau rusų kalba, kuri dažnai asocijuojasi su šalimi agresore, visuomenėje kelia vis daugiau įtampos.
Todėl prekybos tinklas turėtų pasirūpinti, kad šalia darbuotojų, dar nespėjusių išmokti lietuvių kalbos, dirbtų ir lietuviškai kalbantys kolegos, o klientai gautų aptarnavimą ir valstybine kalba. Be to, prieš priimdami sprendimą dėl kalbos vartojimo ar nevartojimo atvejų prekybos tinklai galėtų pasitarti su Valstybine kalbos inspekcija ar savivaldybės kalbos tvarkytoju“, – teigiama pateiktame komentare.
Dar 2023 metų viduryje VLKK, atsižvelgdama į tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios įmonės ir įstaigos įdarbino nemažai ukrainiečių, priminė, kokie yra reikalavimai tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
„Dalis Lietuvoje dirbančių ukrainiečių yra salės darbuotojai, vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, kuriems bendrauti su klientas tenka minimaliai. Tačiau nemažai dirba kasose, padavėjais kavinėse, restoranuose, slaugytojais ligoninėse ir poliklinikose, konsultantais vaistinėse, mokytojais ir jų padėjėjais švietimo įstaigose, buhalteriais ir projektų vadovais verslo įmonėse.
Šias pareigas einantys darbuotojai privalo kalbėti lietuviškai A2 ir B1 lygiais“, – priminė VLKK atstovai.
Tačiau karo pabėgėliams iš Ukrainos netaikomas valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas netaikomas 24 mėnesius nuo laikinosios apsaugos suteikimo konkrečiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad jie gali be ribojimų dirbti ten, kur būtina mokėti lietuvių kalbą, bet spręsti dėl darbo paliekama vadovams, ypač srityse, kuriose lietuvių kalbos mokėjimas susijęs su žmonių sveikata ir saugumu. Svarbu įsidėmėti, kad nustatytas 24 mėnesių terminas prasideda ne nuo 2022 m. kovo 16 d., o nuo konkretaus Ukrainos piliečio pabėgėlio statuso suteikimo datos“, – aiškinama komentare.
Pabrėžiama ir tai, kad vartotojai turi teisę į informaciją ir paslaugas lietuvių kalba, nepriklausomai nuo darbuotojo pilietybės ar statuso. Taigi, jei parduotuvėje dirba valstybinės kalbos nemokantis asmuo, šalia turėtų būti kitas žmogus, gebantis aptarnauti lietuvių kalba.
