Planuojama, kad penktadienį prie protesto akcijos jungsis maitinimo verslo atstovai iš visos Lietuvos. Veiklą protesto metu planuoja sustabdyti ir netoli Vyriausybės įsikūrusios kavinės ir restoranai.
Protesto organizatoriai akcentuoja, kad maitinimo sektoriaus atstovai kasdien susiduria su didėjančia finansine našta verslui, kurią nuo Naujųjų metų dar papildė nuo 9 proc. iki 21 proc. padidintas PVM tarifas maitinimo paslaugoms.
„Kovoje dėl išlikimo verslas pralaimi – kas mėnesį stebime mažėjančias apyvartas, didėjantį bankrotų, verslo pardavimų skaičių. Duris užveria ir ilgus metus veikę restoranai ir maitinimo įstaigos“, – rašoma prie protesto kviečiančiame prisijungti rašte.
Pagrindiniai protesto organizatoriai – per 220 smulkių nepriklausomų maitinimo įstaigų.
Prie akcijos organizavimo taip pat prisideda ir palaiko Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA), Viešojo maitinimo įstaigų asociacija, Lietuvos barmenų asociacija, Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija.
Situacija grėsminga
Evalda Šiškauskienė, LVRA prezidentė, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad asociacija nėra organizatorius, o tik padeda protesto organizatoriams koordinuoti veiksmus.
Tačiau ji teigia, kad asociacija renka ir sistemina medžiagą apie situaciją maitinimo sektoriuje. Daugiau apibendrinimų bus galima pateikti jau turint pirmojo ketvirčio sektoriaus veiklos rezultatus. Tačiau jau dabar pastebima, kad situacija yra labai sudėtinga. Ypač tai jaučia mažosios įmonės.
„Vasario pabaigoje, kai teko sumokėti PVM, mažosios įmonės pamatė, kad jų apyvarta mažesnė nei mokesčiai“, – situaciją vaizdžiai piešia E. Šiškauskienė.
Anot jos, Vyriausybė pateikė netikslią informaciją, kad PVM lengvatos panaikinimas neatsilieps smulkiajam verslui, nes neva pusė įmonių yra ne PVM mokėtojai.
Asociacijos prezidentė akcentuoja, kad apie 1 000 iš 4 000 į statistiką patenkančių maitinimo paslaugas teikiančių įmonių realiai yra neveikiančios arba bankrutuojančios.
„Tai yra verslas, kur 40 procentų pajamų yra skiriama darbuotojų atlyginimas, tokios didelės dalies nėra nė viename kitame sektoriuje. O atlyginimų augimas nuo 2019 metų maitinimo versle yra net 59 procentai“, – sako E. Šiškauskienė.
Anot jos, Vyriausybės planai surinkti daugiau mokesčių norimo rezultato neduos. Dalis verslų bankrutuos, o darbuotojai prašys išmokų Užimtumo tarnyboje. Kita dalis smulkiojo verslo, kad išgyventų, gali sugrįžti į šešėlį.
„Absoliuti dauguma Europos valstybių, tokios kaip Prancūzija, Ispanija, kur yra stabilūs turistų srautai, kur yra saugesnė situacija dėl karo grėsmės, išsaugojo PVM lengvatas“, – Lietuvos sprendimais stebisi E. Šiškauskienė.
Anot jos, padėties verslui nepalengvina ir tai, kad šiuo metu, jei įmonė bent vienai dienai pavėluoja mokėti po COVID-19 pandemijos atidėtus mokesčius, VMĮ ir Sodra tuoj pat panaikina išmokų paskirstymo grafiką. Tokiu atveju pareikalaujama visą skolą sumokėti iš karto, o tai dažniausia gali reikšti bankrotą.
Tiesa, E. Šiškauskienė, pažymi, kad kaimynių Latvijos ir Estijos maitinimo sektorius susiduria su dar didesnėmis problemomis, nes PVM lengvatos ten visiškai nebuvo.
Brangino simboliškai
Klaipėdos restorano „Žemaitėjė“ atstovas Kostas V. „Vakarų ekspresui“ sakė, kad tik nuo Velykų vėl pradėjo dirbti kiekvieną dieną. Iki tol tris mėnesiu po Naujųjų dirbo tik keturias dienas per savaitę.
„Pajamos šiemet sumažėjo maždaug penktadaliu. Kainų nekėlėme tiek, kiek padidėjo mokesčiai. Bendrai buvo simbolinis patiekalų pabrangimas – apie 5 procentus“, – sako pašnekovas.
„Žemaitėjės“ vadovas teigia palaikantis protestą prie Vyriausybės ir net svarsto galimybę pats asmeniškai dalyvauti. Jis pastebi, kad Klaipėdoje tikrai yra ir sėkmingai, ir pelningai dirbančių kavinių. Pirmiausia jis išskiria prie Dangės upės veikiančius restoranus. Taip pat pietinėje miesto dalyje dirbančius verslininkus.
„Šiuo metu populiarėja pigesnius pietus siūlančios valgyklos“, – sako „Žemaitėjės“ vadovas.
Tačiau kurtu jis atkreipia dėmesį, kad Klaipėdoje padaugėjo maitinimo įstaigų, kurios jau kuris laikas nebedirba, daugėja ir parduodamo verslo skelbimų.
„Vakarų ekspresui“ pavyko rasti net keliolika skelbimų apie šiuo metu uostamiestyje parduodamas maitinimo įstaigas.
Viename iš jų už 87 tūkst. eurų siūloma įsigyti apie 1 milijoną eurų metinę apyvartą generuojantį maitinimo verslą.
Patys maitinimo taškai neįvardinami, tačiau skelbime akcentuojama, kad verslas parduodamas, nes akcininkai turi kitus prioritetus.
Potencialiems pirkėjams metamas masalas, kad investuoti pinigai gali atsipirkti jau per pirmą sezoną. Tiesa, išvados pateikiamos remiantis praėjusių metų finansiniais duomenimis.
Apie protestą nežino
Viešumo nepanorusi vieno Klaipėdos senamiestyje veikiančios greito maisto maitinimo įstaigos atstovė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad apie planuojamus protestus Vilniuje prie Vyriausybės nieko nėra girdėjusi. Todėl ir prisijungti neplanuoja. Taip pat kuria planus, kaip susidoroti su verslo iššūkiais.
„Apyvarta sumažėjo. Tačiau per dvejus metus turime susikūrę klientų ratą, koncentruojamės į darbo kokybę. Tikrai nedirbame nuostolingai“, – sakė pašnekovė.
Ji patvirtino, kad išaugę mokesčiai, taip pat pasikeitusios tiekėjų kainos prieš vasaros sezoną tikrai privers branginti patiekalus.
„Aplink jau visi pakėlė kainas, kiek mes didinsime, dar neapskaičiavome, tačiau prieš vasarą tikrai kainos augs“, – sakė verslininkė.
Nameliai ant ratų
Protesto prie Vyriausybės iniciatoriai skelbia, kad maitinimo sektorius nebeturi resursų tolimesniam išgyvenimui, todėl penktadienį nuo 11 iki 13 val. ir kviečia jungtis prie protesto šalia LR Vyriausybės rūmų.
„Mūsų tikslas – būti išklausytiems ir suprastiems visuomenės bei atkreipti politikų dėmesį į iškilusias maitinimo sektoriaus problemas. Akcijos reikalavimai apima priemonių paketą, kuriame pateikiami siūlymai turizmo skatinimui, šešėlio mažinimui ir mokestinės politikos pokyčiams. Svarbiausias mūsų siekis yra PVM sumažinimas iki 9 proc., kas padėtų mūsų verslams išlikti gyvybingiems ir konkurencingiems. Šiuos visus prašymus ir reikalavimus esame ne sykį įvairiomis formomis išdėstę tiek Vyriausybei, tiek Seimo nariams, tačiau nebuvome išgirsti, o situacija vystosi būtent pagal mūsų apibūdintą nesurenkamų mokesčių ir bankrotų bangos pesimistinį scenarijų“, – pabrėžia maitinimo verslo atstovai.
Planuojama, kad akcijoje dalyvaus 20–30 maisto furgonų, kurie stovėtų Gedimino prospekte.
Planuojama, kad furgonai pasiūlys praeiviams ir smalsuoliams nemokamą arbatą, kavą, sriubą ir pan. bei tokiu būdu simboliškai pasidalinti paskutiniu duonos kąsniu su visais, kuriems šis verslas rūpi.
Akcijos organizatoriai planuoja, kad į protestą gali susirinkti iki 200 žmonių.
Protestai gali augti
Priminsime, kad šių metų pradžioje laužus pradėję kūrenti ir į gatves su traktoriais išvažiavę žemdirbiai pasiekė, kad būtų sumažintas akcizas suskystintoms naftos dujoms ir ūkininkai ir toliau galėtų piltis mažiau apmokestintą dyzeliną ne tik į traktorius, bet ir į automobilius.
Šiemet įkurtos Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Juozas Tubinas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad asmeniškai kartu su asociacijos nariais vyks į Vilnių dalyvauti proteste.
„Siekis yra, kad PVM lengvata būtų taikoma kaip ir kitur Europoje. Tačiau mūsų šakutės yra mažesnės nei ūkininkų šakės“, – su humoru situaciją vertina J. Tubinas.
O štai E. Šiškauskienė yra nusiteikusi daug ryžtingiau. „Vakarų ekspresui“ ji sakė, kad jei Vyriausybė į situaciją maitinimo sektoriuje dabar nereaguos, jau rudenį būtų organizuojami dar didesni protestai.
Anot jos, kalbama, kad prie bendro protesto prisijungtų ir maitinimo verslo atstovai iš Latvijos ir Estijos, o protesto akcijos apimtų visas tris Baltijos šalis.
Praėjusiais metais naikinat PVM lengvatą finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad iš lengvatos naudas gauna greitojo maisto restoranai, kurių pelnas dėl jos auga.
„McDonald's“, „Hesburger“ ir kiti tinkliniai greitojo maisto restoranai, picerijos ne tik nemoka PVM, bet dar jį susigrąžina iš valstybės“, – teigė ministrė.
Bendrovė „Premier Restaurants“, valdanti „McDonald's“ restoranus Lietuvoje, skelbė, kad 2022 metais, palyginus su 2021 metais, pardavimų apimtis padidino ketvirtadaliu – nuo 40,7 iki 51,8 milijono eurų. Pelnas prieš mokesčius taip pat didėjo. Nuo 4,7 milijono eurų 2021 metais iki 6,4 milijono eurų 2022 metais.
