2020 m. pabaigoje prasidėjusio projekto tikslas buvo patobulinti branduolinės energetikos eksploatacijos nutraukimo valdymo, kontrolės ir prevencijos sistemas ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, ekosistemai ir gyventojams. Jo metu įgyvendintos kelios svarbios užduotys, tarp jų – parengtos bitumuotų atliekų saugyklos ir giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno (GA) koncepcijos, pakelta darbuotojų kvalifikacija.
Prie projekto prisidėjo Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnyba (DSA), Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bei kitos organizacijos. Bendrai įgyvendinta veiklų už daugiau kaip 3 mln. eurų, 85 proc. jų – Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos.
IAE Projekto vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad šio sudėtingo tarptautinio projekto užbaigimas yra svarbus etapas IAE istorijoje ir pagrindinės įmonės misijos išraiška.
„Vienas iš strateginių įmonės tikslų – saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, užtikrinant, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos. Įgyvendinant šį projektą buvo sprendžiamos unikalios, ne tik Lietuvai aktualios problemos, susijusios su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu. Kartu tai buvo ir išskirtinė galimybė tobulinti branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo žinias ir kompetenciją“, – teigia A.Vyšniauskas.
Pasak jo, šie ilgalaikiai tikslai sutampa su Norvegijos finansinių mechanizmų šūkiu – „Kartu už žaliąją, konkurencingą ir įtraukią Europą“. Įgyvendintas projektas atliks svarbų vaidmenį ilgus metus, nes yra svarbus ne tik IAE, vietos bendruomenei ir Lietuvos visuomenei, bet ir visiems žmonėms, norintiems gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje.
Atsakingas radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas – IAE prioritetas
Viena projekto metu spręstų užduočių – bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos transformavimas. Ši saugykla Ignalinos AE buvo pradėta eksploatuoti 1987 metais. 5600 kvadratinių metrų pastate yra sukaupta 14,4 tūkstančiai kubinių metrų bituminio kompaundo, kitaip – bitumuotų radioaktyviųjų išgarintų druskų. Įvykdyto projekto metu buvo išanalizuota galimybė bitumuotų atliekų saugojimo kompleksą paversti atliekynu.
Projekto metu buvo paruošta ir pramoninių atliekų poligono radiacinė kontrolės panaikinimo metodika bei poligono Tyrimų programa, atlikti inžineriniai geologiniai bei radiologiniai tyrimai. Pramoninių atliekų poligone 1985–2015 metais buvo kaupiamos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, įvairios pakuotės, nebenaudojamos įrangos dalys, biologiškai suyrančios atliekos. Per 30 metų jame susikaupė daugiau kaip 30 tūkstančių kubinių metrų atliekų. Atliktų tyrimų rezultatai leis šį poligoną paversti įprastu atliekų sąvartynu.
Itin svarbi projekto dalis buvo giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno (GA) koncepcijos parengimas. Lietuvoje GA bus žemės gelmėse, kelių šimtų metrų gylyje įrengtas inžinerinis statinys, skirtas IAE eksploatacijos metu (1983–2009 m.) ir eksploatavimo nutraukimo metu (iki 2038 m.) susidariusių ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugiam izoliavimui.
Planuojama, kad Lietuvoje GA bus pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 2068 metais. Jo įrengimui skirtą vietą numatoma patvirtinti iki 2047 m. Iki to laiko parengta koncepcija bus koreguojama priklausomai nuo projekto vystymo eigos.
Atsižvelgiant į tai, kad IAE eksploatavimo nutraukimo metu spendžiamos unikalios problemos, projektas tapo išskirtine galimybe siekti bendradarbiavimo tobulinant branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo žinias ir kompetenciją. Surengtų seminarų metu specialistai bei ekspertai iš Švedijos, Slovakijos, Suomijos ir Ispanijos dalinosi žiniomis apie giluminio atliekyno įrengimą, atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso valdymą, atliekų tvarkymų, taip pat cheminės, radijo ir branduolinės analizės metodus.
Šiuose kompetencijos kėlimo renginiuose dalyvavo ne tik Ignalinos atominės elektrinės, bet ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) bei Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos reguliavimo tarnybos (DSA) darbuotojai. Iš viso seminaruose dalyvavo ir kėlė savo kvalifikaciją 124 žmonės.
