Anot ekonomisto, šiuo metu ekonomika yra dirbtinai stabdoma tam, kad infliacija sulėtėtų dar labiau. Esą yra indikatorių, rodančių, kad kainos tam tikruose sektoriuose dar gali kilti.
Pavyzdžiui, Lietuvoje prekių kainos yra 2,5 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Tuo metu paslaugos net 6 proc. viršija kainas, buvusias prieš atitinkamą laikotarpį.
„Panaši situacija ir euro zonoje. Energijos ištekliai yra atpigę, dėl pigesnių žaliavų daugelis prekių taip pat yra nepabrangusios arba net atpigusios, bet paslaugos vis dar brangsta gana sparčiai“, – situaciją apžvelgė N.Mačiulis.
Tai esą stebima dėl to, kad paslaugų kainos, atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją, yra kasmet indeksuojamos,
„Būtent šio scenarijaus ir bijo ECB, kad sparčiai didėjant darbo sąnaudoms, tas kainų indeksavimas gali vėl įsukti šiek tiek per didelę infliaciją. Kol kas viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko negalima dar visiškai atsikvėpti, yra sparčiau negu įprastai augantys atlyginimai“, – paaiškino ekonomistas.
„Turbūt daugeliui gyventojų tai yra makabriška, neaiški pozicija, nes jie sakytų, kad sparčiai augantys atlyginimai po to, kai mes matėme tokią infliaciją, yra geras reiškinys. Iš tiesų, dėl to didėja gyventojų perkamoji galia, bet šioje situacijoje ECB tikslas yra tik vienas – užtikrinti, kad tas spartus darbo užmokesčio augimas nepavirstų į per didelę infliaciją ateityje“, – pridūrė N.Mačiulis.
Vis tik tai nėra blogos naujienos gyventojams ir verslui. Esą, jei pavyks išvengti neigiamų netikėtumų, palūkanų normų mažinimui durys galėtų atsiverti birželį. Prognozuojama, kad palūkanų normos šiemet būtų mažinamos bent 4 kartus.
„Rinkos šiuo metu tikisi, kad sumažės maždaug 75 baziniais punktais ir metų pabaigoje EURIBOR sieks apie 3,2 proc.“ – lūkesčius įvardijo ekonomistas.
Priduriama, jog EURIBOR mažėjimas pastebimas jau dabar, o metų viduryje, tikėtina, sumažės iki 3,5 proc. Tad ir palūkanų normos tuo metu turėtų būti mažesnės 0,5 proc., lyginant su buvusiomis praėjusiais metais.
