„Lietuvos oro uostų“ (LOU) vadovai – drąsūs žmonės, todėl drąsiai dalijasi ir prognozėmis.
Žvelgiant į Vilniaus oro uoste zujančius statybininkus, kurie stato naują keleivių išvykimo terminalą, nelieka abejonių, kad jis dar ilgai bus pagrindiniai šalies oro vartai į pasaulį.
Sostinės oro uosto plėtra reiškia, kad mažiausiai pusšimčiui metų laidojama idėja statyti visiškai naują oro uostą kažkur prie Elektrėnų ir Kauno mero V.Matijošaičio svajonė pagrindinį oro uostą įkurdinti pakaunėje.
Pastaroji idėja nebuvo tokia jau visiškai atitrūkusi nuo tikrovės, o štai visiškai plyname lauke įkurdinti oro uostą turbūt būtų sunkiau negu naują atominę elektrinę. Kaimyninės Lenkijos valdžia tokiam žingsniui pasiryžo. Įdomu bus stebėti, kaip jiems seksis.
Praėjusiais metais Kauno oro uostas aptarnavo 1,3 mln., o 2022 metais – 1,16 mln. keleivių. Per metus keleivių srautas išaugo daugiau kaip dešimtadaliu ir gerokai viršijo projektinius Kauno terminalo esamus pastato pajėgumus.
Esant tokiai situacijai paskelbta Kauno oro uosto keleivių terminalo bei perono rekonstrukcijos darbų pradžia. Pradedami beveik 33 mln. eurų vertės plėtros projektai oro uostui leis padidinti infrastruktūros pajėgumus ir aptarnauti 2 mln. keleivių per metus.
LOU užsakymu studiją atliko ir tokias prognozes pateikė Nyderlandų bendrovė, kurios paslaugomis naudojosi daugybė svarbių pasaulio oro uostų valdytojai. Netikėti jais nėra pagrindo, tačiau net išmintingiausias įžvalgas gali sugriauti nenumatytos aplinkybės ir politikų užgaidos.
Planuojant Frankfurto, Londono arba Amsterdamo oro uostų veiklą prognozuoti galima gerokai tiksliau, tačiau išties sudėtinga numatyti, kas 2052-aisiais vyks Kauno oro uoste.
Iš Kauno reguliariaisiais skrydžiais keleivius skraidina vos dvi bendrovės – „Ryanair“ bei „Wizz Air“. Jeigu bent viena staiga pasitrauktų, keleivių srautas smarkiai kristų ir prognozes tektų koreguoti.
Kodėl jos turėtų pasitraukti, jeigu verslas puikiai sekasi? Nereikėtų užmiršti, kad ypač „Ryanair“ vadovai garsėja įnoringu elgesiu ir gali atšaukti skrydžius vien nesutarus dėl mokesčių. Taip jau yra ne kartą nutikę.
Niekas negali duoti ilgalaikių garantijų, kad mokesčiai nesikeis ar neatsiras naujų reikalavimų, nes politikų elgesys nenuspėjamas. Prieš devynerius metus jie turbūt pirmą kartą Europoje laisva valia sustabdė veikiančią oro bendrovę „Air Lituanica“ tik todėl, kad ją įsteigė oponuojančios politinės jėgos.
Oro transporto strategams turbūt daug maloniau dabar mokėti subsidijas užsienio šalių bendrovėms už pageidaujamus maršrutus iš Vilniaus, nors „Air Lituanica“ išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo tiesiog neįtikėtinai pigiai, o po poros metų ji galėjo dirbti pelningai.
Visi bandymai privilioti į Kauną vadinamąsias tradicines oro bendroves baigėsi nesėkmingai net už pinigus. Nors Susisiekimo ministerija siūlėsi finansiškai remti skrydžius iš Kauno į kurį nors Europos aviacijos centrą, norinčiųjų neatsirado.
Kiek anksčiau iš Varšuvos į Kauną skraidė Lenkijos oro bendrovės „Lot“, o iš Rygos – kaimyninės šalies oro vežėjo „airBaltic“ lėktuvai, bet ir šie skrydžiai buvo nutraukti.
Uždaryti bazę dabar Kauno oro uoste veikiančioms bendrovėms – vieni juokai. Užtenka vos kelių valandų, ir jų lėktuvai gali atsidurti kitoje Europos pusėje, šalyje, gundančioje naujus vežėjus mokesčių lengvatomis.
Tokiu atveju dešimtys milijonų eurų būtų tiesiog išmesti, o atnaujintą terminalą būtų galima pašaipiai vadinti pašiūre netoli Vilnių su Klaipėda jungiančios automagistralės. Privatus verslas tokiam projektui turbūt nesiryžtų. Kai atsiskaitoma valstybės biudžeto lėšomis, galima surizikuoti.
O kas nutiks, jei ekspertai bus suklydę ir neįvertinę keleivių augimo spartos? Juk pernai jų skaičius išaugo 10 proc. Išlaikius tokį augimo tempą, naujieji Kauno oro uosto pajėgumai būtų išeikvoti greičiau negu per dešimtmetį.
LOU vadovams tektų imtis dar vieno terminalo statybos, jeigu tik atsiras pakankamo dydžio žemės sklypas.
Nors dabar 2 mln. keleivių per metus atrodo sunkiai pasiekiamas tikslas, dar visai neseniai, bendrovei „Ryanair“ žengiant į Kauną, niekas negalėjo net pagalvoti, kad ateis metas, kai keleivių srautas viršys ilgai merdėjusio oro uosto pajėgumus.
