„Dėl sėkmingos Trijų jūrų regiono šalių ekonomikos plėtros priartėjome prie gerai išsivysčiusių Vakarų šalių. Dėl šios priežasties ES sanglaudos struktūrinis finansavimas jau netrukus sumažės“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Dabar atėjo laikas privačiam kapitalui aktyviau įsitraukti ir investuoti į perspektyvius Trijų jūrų regiono infrastruktūros projektus.
Kad tai pavyktų, turime tapti svarbiu skaitmeninės infrastruktūros, žaliojo vandenilio, elektrinių transporto priemonių plėtros ir dirbtinio intelekto inovacijų centru“, – aiškino jis.
Savo kalboje jis akcentavo, kad Trijų jūrų regiono ekonomika yra tarp greičiausiai augančių pasaulyje – iki 2030 m. bendras regiono BVP augimas sieks 35 proc.
Prezidentas patikino, kad šis regionas dėl savo didžiulių žmogiškųjų išteklių bei aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ir toliau išliks patrauklus investitoriams.
Taip pat, anot jo, susidomėjimą regionu rodo ne tik privatūs investuotojai, bet ir norinčios prisijungti šalys.
„Jau ilgą laiką investicijos į Trijų jūrų regioną siejamos su dideliu pelningumu ir solidžia ekonomine grąža. Ir tai artimiausiu metu nepasikeis“, – tvirtino šalies vadovas.
„Auganti Trijų jūrų iniciatyvos įtaka aiškiai jaučiama tiek regioniniu, tiek pasauliniu mastu – susidomėjimą prie jos prisijungti rodo naujos šalys“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, Japonijos prisijungimas prie iniciatyvos kaip ketvirtosios strateginės partnerės, leis dar labiau sujungti regiono valstybes su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.
„Ši partnerystė gerokai sustiprins Trijų jūrų jungtis su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis, ypač su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu“, – sakė jis.
Trijų jūrų regiono šalims teks svarbus vaidmuo atstatant Ukrainą
Pasak G. Nausėdos, Trijų jūrų iniciatyvos valstybės atliks svarbų vaidmenį prisidedant prie vis dar kariaujančios Ukrainos atstatymo.
„Perimdama Trijų jūrų iniciatyvos koordinavimą, Lietuva siekė kuo geriau pasinaudoti šia galimybe. Mūsų šalis yra unikalioje padėtyje, kuri mums leidžia suprasti geresnio junglumo Šiaurės ir Pietų ašyje svarbą. Mums taip pat labai svarbus regiono vaidmuo atstatant Ukrainą“, – teigė G. Nausėda.
Taip pat, anot jo, šalims tenka ir svarbus vaidmuo bandant sumažinti neigiamas konflikto pasekmes perorientuojant pasaulio susisiekimo koridorius.
„Rusijai įvykdžius plataus masto invaziją į Ukrainą, Trijų jūrų iniciatyvai tenka svarbus vaidmuo padedant perorientuoti pasaulinius transporto ir susisiekimo koridorius“, – sakė šalies vadovas, Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova.
Tuo pačiu metu vyksiančiame verslo forume bus diskutuojama apie regiono vystymąsi, paramą Ukrainai ir jos rekonstrukciją, skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, kibernetinio saugumo stiprinimą regione.
Trijų jūrų iniciatyva – tai šalių bendradarbiavimo platforma.
Pirmasis narių lyderių susitikimas įvyko 2016 m. Kroatijoje. Pastarąjį kartą – 2023 m. rudenį – viršūnių susitikimas vyko Rumunijoje
