Tokio sprendimo – jau penkto iš eilės nuo praėjusių metų spalio – daugelis ekonomistų ir tikėjosi.
Nepakeista buvo ir ECB atskaitinė indėlių norma, kuri šiuo metu yra pasiekusi rekordinį keturių procentų lygį.
„Žlugo pavasarinės viltys"
Europos centriniui bankui nusprendimus nemažinti bazinių palūkanų normų, pasisakė ir dalis ekspertų. Jie teigia – laukia sunkūs laikai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, jog pavasarinės viltys – žlugo.
„Turėjau nedidelę, bet mums visiems svarbią viltį, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jau šiandien sumažins bazines palūkanų normas pirmą kartą. Priežasčių, atrodytų, jau pakankamai daug daryti tokius sprendimus. Tačiau ką tik paskelbtas sprendimas nuvylė: kol kas palūkanų mažinimo nebus“, – nusivylymą išsakė V.Janulevičius.
Jis pridūrė, jog metinė infliacija euro zonoje mažėja, kovo mėnesį ji siekė 2,4 proc., mažėjo ir bazinė infliacija – kovo mėnesį ji siekė 2,9 proc., vartojimas euro zonos šalyse slopsta, krenta bankinių paskolų poreikis, lėtėja investavimo tempai.
„Žinome ir tai, kad nedarbo rodikliai reikšmingai nedidėja, darbo užmokestis, kad ir lėčiau, bet vis dar auga ir augs Euro zonoje tikėtina didesniu nei 4 proc. tempu šiais metais. paslaugų kaštų struktūroje darbo užmokestis sudaro reikšmingą kaštų dalį ir todėl jų kainų augimas vis dar neslopsta. Paslaugų kainų infliacija siekia apie 4 proc. ir jau nemažėja nuo praėjusių metų spalio mėnesio', – rašė LPK prezidentas.
Kai kas kažkada teigė, kad darbo užmokestis neturi didelės reikšmės infliacijai.
„Įdomu, ką dabar sakytų, matydami kaip sunku suvaldyti infliaciją šiandien būtent dėl darbo užmokesčio augimo gerokai labiau, nei būtų galima vadinti neutraliu infliacijai. Taigi – šūsnis šio ryto gerų blogų naujienų. Preliminariais duomenimis remiantis Europos Sąjungos didžiųjų kompanijų (BASF, Bayer, Mercedes-Benz, ASML, Infineon) pirmojo ketvirčio rezultatai bus „labiau nei nuviliantys“, – dalijosi LPK prezidentas.
V.Janulevičius pridūrė, kad nedžiugina ir tai, jog nepaisant JAV ekonomikos augimo ir stiprios darbo rinkos, Federalinis Rezervų Bankas (FRB), atsižvelgdamas į tai, kad infliacija JAV vėl paaugo, svarstyti dėl palūkanų mažinimo gali pradėti tik rudenį. „Tai kaip ilgai dabar dels ECB?.. Nuskambėjo pažadas – mažinimas bus birželį. Ką gi, lieka laukti. O kol kas nenudžiugino ir žinia, kad Iranas ketina smogti Izraeliui. Ką tai reikštų? O gi tai, kad naftos kainos gali vėl šokti į viršų. Mūsų laukia dar daug galvos skausmo ir taip nelegvu metu“, – rašė V.Janulevičius.
Pokyčių galbūt sulauksime birželį
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis teigė, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) sprendimą dėlbazinių palūkanų normų mažinimo greičiausiai priims sekančio valdančios tarybos susitikimo metu birželį.
„Sparčiai mažėjant infliacijai ir neatsigaunant ekonomikos augimui nebelieka priežasčių laikyti palūkanas aukščiausiame lygyje per pastaruosius du dešimtmečius“, – pranešime žiniasklaidai teigė dr. N.Mačiulis.
Jo teigimu, ECB kol kas susilaikė nuo palūkanų normų mažinimo, baimindamasis, kad „per spartus“ atlyginimų augimas gali tęstis ilgiau nei tikimasi ir vėl gali pakaitinti infliaciją.
„Iš tiesų, pirmąjį šių metų ketvirtį matėme šiek tiek įsibėgėjantį paslaugų kainų augimą. Tam įtakos turėjo ir darbo sąnaudų augimas, ir metų pradžioje įgyvendinamas paslaugų kainų indeksavimas. Pavyzdžiui, nuomos, valymo, apsaugos ar kitų profesinių paslaugų kainos dažnai padidinamos atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją. Vis tik, priešingai nei JAV, kur daugiau ekonomikos perkaitimo ženklų, euro zonos infliacijos užstrigimo virš 2 proc. tikimybė išlieka žema“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jis pridūrė – šiuo metu palūkanų normų ateities sandoriai rodo, kad rinka tikisi jog ECB palūkanų normas šiemet mažins tris kartus, trijų mėnesių „Euribor“ šių metų gale turėtų siekti apie 3,2 procento, o kitų metų pabaigoje – 2,5 procento. „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, toks rinkos lūkestis yra gana konservatyvus, o labiau tikėtinas spartesnis palūkanų normų mažinimas.
„Be to, dažnai klaidingai manoma, kad gyventojai ir verslas mažesnes palūkanų normas pajus tik tuomet, kai jas sumažins ECB. Tačiau tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ atspindi rinkos lūkesčius dėl palūkanų artimiausiais mėnesiais ir keičiasi ECB dar nepriėmus sprendimo. Pavyzdžiui, 6 mėnesių „Euribor“ pikas buvo prieš pusmetį, tuomet šios palūkanos siekė 4,15 procento.
Šiandien jos yra 0,3 procentinio punkto mažesnės ir atspingi rinkos lūkestį, kad per artimiausius mėnesius ECB bent kartą sumažins bazines palūkanų normas. Be to, gyventojams pasiskolinti tapo šiek tiek pigiau dėl sumažėjusių būsto paskolų maržų – per pastaruosius kelerius metus jos sumažėjo visu procentiniu punktu, nuo 3 iki 2 procentų“, – teigė dr. N.Mačiulis.
Tačiau dr. N.Mačiulis pabrėžė, jog negalima užtikrintai prognozuoti, kas vyks ateityje.
„Geopolitinės įtampos ir naftos bei kitų žaliavų kainų šuoliai vėl galėtų bent trumpam pakaitinti infliaciją ir apsunkintų centrinių bankų planus mažinti palūkanų normas. Ir priešingai – didesni ekonominiai sukrėtimai ir neigiamos tendencijos darbo rinkoje galėtų paskatinti centrinius bankus palūkanų normas karpyti dažniau ir didesniais žingsniais. Bet kuriuo atveju, panašu, kad Lietuvos įmonės ir gyventojai didelių palūkanų normų laikotarpį išgyveno visai nesunkiai, o bent jau šiame fronte prasideda atokvėpis“, – optimistiškai teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
