„Reaguodami į mūsų šalyje didėjantį gyvenančių ir dirbančių užsieniečių skaičių, stipriname užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje kontrolę, imigracijos procedūrų ir užsieniečių įdarbinimo sąlygų pažeidimų prevenciją“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, šiuo metu yra tobulinamas ir teisinis reglamentavimas, padėsiantis reguliuoti užsieniečių įdarbinimo ir apsigyvenimo Lietuvoje procedūras.
Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 įmonėms per pirmąjį šių metų ketvirtį uždraudė teikti tarpininkavimo raštus, siekiant įdarbinti užsieniečius Lietuvoje.
„Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą darbo pagrindu, kvalifikacija ne visada atitinka darbdavio keliamus kvalifikacijos reikalavimus, todėl darbdaviai neįdarbina arba nutraukia darbo santykius su užsieniečiu. Darbdaviams nutraukus darbo sutartis su užsieniečiais, nesirūpinama jų išvykimu iš Lietuvos, o apie prievolę išvykti užsieniečiai informuojami ne visada“, – rašoma VRM pranešime.
Leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau kaip 125 tūkst. užsieniečių
Šiuo metu 125 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, išduotus darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais, nurodė ministerija.
Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jie pakeisti arba apskritai panaikinti 6112 asmenų.
2023 metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiais metais šalyje gyvena daugiau kaip 227 tūkst. užsieniečių. Tai yra 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybine darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.
