„Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas klostosi gerai. Euro zonoje ir toliau lėtėja kainų augimas. Lėtėja greičiau nei buvo tikimasi. Remiantis Eurostato išankstiniais duomenimis, euro zonoje metinė infliacija kovo mėnesį jau nukrito iki 2,4 proc., tuo metu Lietuvoje – net iki 0,3 procento.
Bet paslaugų kainų augimas vis dar du kartus didesnis už Europos Centrinio Banko (ECB) norimą. Jau nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio jis nekinta ir siekia 4 proc. Būtent į darbo užmokesčio augimą ir paslaugų kainų augimą nukreiptas didžiausias ECB dėmesys“, – feisbuko paskyroje pirmadienį rašė LPK prezidentas.
Priduriama, jog paslaugų sektoriaus kaštų struktūroje didelę dalį sudaro darbo užmokesčio kaštai, kurie auga daug greičiau, nei norėtų ECB. O Lietuvoje jie esą auga daugiau nei dvigubai greičiau, lyginant su infliacijai neutraliu darbo užmokesčiu. Pasak V.Janulevičiaus, visa tai lems, kad palūkanų mažinimo šią savaitę, kai vyks ECB reguliarus pasitarimas, tikėtis tikrai neverta.
„Bet tamsiausi debesys telkiasi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Ten vienas iš Federalinio Rezervų Banko (FED) atstovų pareiškė, kad palūkanos šiai metais JAV gal ir visai neturėtų būti mažinamos, nes ekonomika išlieka stipri, darbo rinka – taip pat, nedarbas rekordiškai mažas (kol kas nesiekia ir procentų, bet po truputį auga).
Tikitės, kad tai mūsų neliečia? Juk tai – ne Europos Sąjungos ekonomika, kurios ekonomikos augimas šiais metais bus daugiau nei du kartus lėtesnis, lyginant su JAV (prognozuojama, kad šiais metais JAV ekonomika augs apie 2,4 proc.). Bet, deja, istoriškai ECB palūkanas dažniausiai mažindavo tik po analogiškų FED sprendimų. Euro zonos ekonomikos augimo prognozės šią žiemą buvo pablogintos. Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika šiais metais augs tik 0,8 proc. (visos Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimas, prognozuojama, sieks tik 0,9 proc.)“, – prognozėmis dalijosi V.Janulevičius.
Lyg to būtų maža, kaip pastebi LPK prezidentas, prieš keletą dienų 4 Vokietijos mokslinės organizacijos kartu paskelbė bendras Vokietijos ekonomikos augimo prognozes, pagal kurias, vetoje anksčiau prognozuotų 0,3 proc., numatoma, kad Vokietijos ekonomika šiais metais augs tik 0,1 proc. Tikėtina, jog tai lems ir euro zonos ekonomikos prognozių pokyčius. Tiesa, ne į gerąją pusę.
„Metų pradžia visoje ES ir euro zonoje buvo paženklinta kritusios pramonės sektoriaus įmonių apyvartos, mažėjo pagamintos produkcijos apimtys. Užsakymai taip greitai neatsigauna, paklausa eksporto rinkose stagnuoja. Statybų sektoriaus lūkesčiai kol kas negerėja. Nežinia, ar išgyvenus žiemos sezoną, pavasarėjant vis tik suaktyvės inžinerinių statinių statybos ir pramonės įmonių užsakymai. Be to, labai mažai išduodama leidimų gyvenamosios paskirties būsto statyboms.
Savo ruožtu pramonės įmonių užsakymų augimas siejamas su numatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) lėšomis remiama pramonės transformacija. Tačiau net jei kvietimai teikti paraiškas yra skelbiami, akivaizdu, kad realiai pinigai ekonomikoje pasirodo daug vėliau. Mūsų atveju tikėtina, tai atsitiks tik vėlų rudenį“, – teigė V.Janulevičius.
Šioje situacijoje esą džiugina tik viena – nedarbo rodikliai. Pastarieji reikšmingai neišaugo ne tik Lietuvoje, bet ir ES bei euro zonoje. Štai vasario mėnesį nedarbo lygis ES buvo toks pat kaip ir prieš metus – siekė 6,0 proc. Tuo metu euro zonoje nedarbo lygis buvo netgi mažesnis, lyginant su praėjusiais metais, ir siekė 6,5 proc. Lietuvoje nedarbo lygis per atitinkamą laikotarpį išaugo nežymiai – 0,3 proc. ir pasiekė 7,4 proc.
„Bet net ir šis vienintelis geras rezultatas gali būti pakankamai apgaulingas. Įmonės turi uždirbti, kad galėtų toliau užtikrinti darbo užmokesčio augimą, įgyvendintų investicinius projektus. O tam šiuo metu reikia tiesiog paklausos.
Bazinių palūkanų mažinimas, net jei nesprendžia iš esmės paklausos problemos, galėtų tapti tuo geros valios ženklu, kad euro zonos makroekonomikos sprendimų priėmėjai prisideda prie ekonomikos gaivinimo. Reikia kuo greičiau įpūsti politinės valios padėti teisingą kablelį „laukti negalima, mažinti!““, – ragino V.Janulevičius.
