„Litgrid“ duomenimis, balandžio 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc., nuo 56 iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Savaitė prasidėjo saulėtu laisvadieniu, fiksavome saulės jėgainių generacijos rekordą ir mažą suvartojimą. Balandžio 1 d. 14 valandą saulės elektrinės pagamino net 678 MW. Po pietų skirstomajame tinkle fiksuota itin didelė elektros gamyba, todėl iš perdavimo tinklo į skirstomąjį tinklą perduotas rekordiškai mažas energijos kiekis – vos 233 MW.
Pirmadienį vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 34 Eur/MWh. Savaitei įsibėgėjus mažiau vėjuoti ir apniukę orai lėmė, kad elektros kainos augo, o aukščiausia valandinė kaina ketvirtadienį pasiekė 250 Eur/MWh. Sekmadienį vėjuoti ir saulėti orai į Lietuvą atnešė neigiamas elektros kainas ir 15 valandą elektra kainavo -10 Eur/MWh, o paros vidutinė kaina buvo vos 7,8 Eur/MWh“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak „Litgrid“, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc., nuo 218 GWh iki 220 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 148 GWh elektros energijos, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 154 GWh.
Vėjo jėgainės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 15 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.
40 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 21 proc., nuo 107 GWh iki 129 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. iš Lenkijos, o likę 17 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Latvija.
Didžiausia eksporto dalis – 64 proc. – buvo nukreipta į Lenkiją, 34 proc. – į Latviją, 3proc. – į Švediją.
