„Manau, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos gamyklas ir saugyklas, aišku, paveikia naftos kainą, bet tai nėra vienintelė priežastis. Skaičiuojant nuo metų pradžios, naftos kaina rinkose pakilo 19 procentų, tai beveik penktadaliu. Ir tam yra kelios priežastys“, – Eltai komentuoja ekonomistas A. Izgorodinas.
Svarbi priežastis naftos kainų kilimui – rinkų pasiruošimas Vakarų ekonomikos atsigavimui
Ekonomisto teigimu, svarbi priežastis, veikianti naftos kainas, yra rinkų pasiruošimas cikliškam Vakarų ekonomikos atsigavimui, dėl kurio egzistuoja nemaža palūkanų mažinimo tikimybė.
„Šiandien ryte (ketvirtadienį – ELTA) rinka matė 57 procentų tikimybę, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio, ir 75 procentų tikimybę, kad Europos centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio mėnesio“, – sako A. Izgorodinas.
„Palūkanų mažinimas visada yra gera naujiena žaliavų kainoms, nes tai reiškia spartesnį ekonomikos augimą ir didesnį žaliavų poreikį“, – akcentuoja jis.
Geopolitinės įtampos, pasak A. Izgorodino, taip pat turi įtakos pasaulinei naftos kainai. Kaip pagrindines jis akcentuoja besitęsiantį konfliktą tarp Izraelio ir Hamas, taip pat Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, paveikiančias 14 procentų Rusijos naftos pasiūlos apimčių.
„Rodikliai rodo vis daugiau požymių, kad įsibėgėja Kinijos ekonomikos atsigavimas. Šių metų pradžioje Kinijos ekonomika buvo labai sunki, Kinijos rinkos krito po 12–13 procentų per sausio mėnesį, bet dabar Kinijos verslo apklausos ir kiti rodikliai rodo, kad Kinijos ekonomika įsibėgėja. O Kinijos ekonomikos įsibėgėjimas reiškia didesnę žaliavų paklausą“, – kaip paskutinę priežastį naftos kainų kilimui išskiria ekonomistas.
Rusijos galimybės daryti įtaką pasaulinei ekonomikai – ribotos
A. Izgorodino vertinimu, Rusijos dalyvavimas OPEC (tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes) susitarime dėl naftos gavybos leidžia Maskvai daryti įtaką pasaulinėms rinkoms, tačiau ji nedidelė.
„Pačią įtaką Rusija gali daryti labai minimalią ir, sakyčiau, tokių galimybių iš esmės nėra. Rusija dalyvauja OPEC+ kartelyje ir tos šalys kartu priima sprendimus dėl naftos gavybos didinimo ir mažinimo. Dabar OPEC+ yra nusiteikęs riboti naftos gavybą, nes iki šiol pasaulio ekonomikos tikslas buvo labai silpnas ir tai kėlė tiesioginę grėsmę naftos kainoms, ką ir matėme rinkose praeitų metų pabaigoje“, – pabrėžia „Citadelės“ ekonomistas.
„Vienas iš aspektų, kuris dabar kompensuoja nemaža dalimi Rusijos naftos praradimus, yra tai, kad JAV naftos gavyba dabar siekia istorinį maksimumą. Kažkoks poveikis bus, bet nemanau, kad jis labai didelis“, – priduria A. Izgorodinas.
Svarbūs JAV ekonominiai rodikliai
Pasak ekonomisto, jeigu Europos ir JAV centriniai bankai birželį sumažintų palūkanų normą, tai turėtų pakelti tiek naftos, tiek žaliavų kainas.
„Jei išsipildys pagrindinis rinkos scenarijus, naftos kaina turi galimybių dar pakilti, bet yra didelė rizika, kad tas scenarijus neišsipildys, nes dabar rinka mato tik 57 procentų tikimybę, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanas ir viskas priklausys nuo to, koks bus JAV darbo rinkos rezultatas“, – aiškina A. Izgorodinas.
Pasak jo, didele dalimi priklausys nuo dviejų JAV statistikos rodiklių – šį penktadienį skelbiamo JAV darbo rinkos rodiklio, vadinamojo NFP, ir kitą savaitę skelbiamo JAV infliacijos lygio.
„Rinkos jau yra įskaičiavusios geopolitikos riziką į dabartinę naftos kainą, rinkos yra taip pat įskaičiavusios Kinijos ekonomikos atsigavimą ir, svarbiausia, palūkanų mažėjimą Vakaruose. Vienintelis aspektas, kuris artimiausiu metu gali pasikeisti, yra tas rinkų optimistinis naratyvas, kad abu centriniai bankai, ir JAV, ir Europos, palūkanas mažins birželį. Labai gali būti, kad JAV centrinis bankas palūkanų birželį nemažins, tai tokiu atveju tai bus siurprizas rinkoms ir tikrai paveiktų žemyn žaliavų kainas, nes palūkanų laikymas ilgą laiką aukštumose automatiškai reiškia, kad centriniai bankai ribos pinigų politiką, ribos ekonomiką ir dėl to mažės žaliavų poreikis“, – apibendrina A. Izgorodinas.
