Kaip Eltai teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šis pokytis ne tik leis „Rheinmetall“ anksčiau pradėti veiklą Lietuvoje, bet ir pritraukti kitas aukštos pridėtinės vertės gynybos pramonės įmones.
„Trečiadienį iš Vyriausybės į Seimą išeis visas įstatymų paketas, tai 4 projektai, kurie atveria greitesnes galimybes stambios investicijoms gynybos ir saugumo srityje. Neabejoju, kad tai yra aktualu ne tik „Rheinmetall“, bet ir kitiems investuotojams, kurių proaktyviai ieškome. Nes tai yra ne tik ginkluotės gamyklos, tai yra aukšta pridėtinė vertė, tai yra gerai apmokamos darbo vietos ir auganti Lietuvos ekonomika“, – Eltai kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė aiškino, kad joks susitarimas su įmone nėra pasirašytas, nes reikia atlikti tam tikrus „namų darbus“, bet, anot jos, yra vilčių jau šiemet matyti „reikšmingą progresą“.
„Tiek „Rheinmetall“, tiek Lietuvos pusė turi nemažai namų darbų, kadangi tai yra netipinis tiesioginių investicijų projektas. Ir viena vertus tai yra netipinė gamykla, kita vertus reikalauja labai daug kompleksinių veiksmų. Šiandienai susitarimų pasirašyta nėra, bet ties tuo sparčiai judame“, – aiškino ministrė.
„Jeigu viskas gerai, yra vilčių jau šiemet matyti reikšmingą progresą. Bet kol kas reikia daugiau dirbti ir mažiau komentuoti ir džiaugtis. Nes dabar yra labai daug namų darbų, kuriuos reikia padaryti“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė pabrėžė, kad nors toks pokytis gali susilaukti tam tikro pasipriešinimo, dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra svarbu didinti Lietuvos savarankiškumą.
„Gynybos pramonė visame pasaulyje susiduria ir susidurdavo su įvairiais apribojimais, nuo prieigos prie finansų iki įvairių infrastruktūros apribojimų kurti šioms įmonėms. Tačiau gyvename tokiais laikais, kai turime kelis karštus konfliktus. Tai vienas yra Rusijos agresija Ukrainoje, o kitas yra rusenantis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas. Tokios produkcijos reikės. Ir pandemijos metu pasimokėme, kaip tiekimo grandinės sutrūkinėja“, – komentavo A. Armonaitė.
„Labai svaru didinti Lietuvos savarankiškumą, tame tarpe ir ginkluotės ir amunicijos srityje“, – pabrėžė ji.
Trečiadienį Vyriausybei teikiamos Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pataisos, kurios leistų dideles gynybos pramonės investicijas pripažinti neatidėliotinai svarbiomis valstybės saugumui. Tokie pakeitimai leistų statyti gynybos pramonės gamyklas neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.
Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.
Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, leisiančioms didiesiems ginklų gamintojams pradėti statybas be leidimų
Vyriausybė pritarė Investicijų ir Statybų įstatymų pataisoms, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams greičiau pradėti statybas Lietuvoje. Pakeitus įstatymus, didžiųjų gynybos pramonės projektų statybos galėtų būti pradedamos dar neturint statybos leidimo, bet privalėtų jį gauti iki statybų pabaigos.
Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Seimo bus prašoma svarstyti klausimą skubos tvarka.
Numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Tokiu atveju nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą ar apie statybos darbų pradžią.
Kaip teigia ministerija, poreikį keisti įstatymus nulėmė pokytis geopolitinėje situacijoje, sukūręs poreikį valstybėje skubiai vystyti gynybos poreikius užtikrinančią pramonę.
Pabrėžiama, kad specialios sąlygos greičiau atlikti su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusias procedūras sukuriamos tik stambiesiems projektams, kurie skirti užtikrinti valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
Viceministras: tikimės artimiausių savaičių bėgyje turėti galutinius sprendimus dėl „Rheinmetall“
Galutinis sprendimas dėl Vokietijos gynybos pramonės bendrovės „Rheinmetal“ įsikūrimo Lietuvoje turėtų būti žinomas jau artimiausių savaičių bėgyje, teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Jis paminėjo, kad pagrindinis dalykas, kurio bendrovė tikisi iš Lietuvos institucijų, tai lankstumas ir sugebėjimas suteikti sąlygas greičiau pradėti veiklą šalyje.
„Mes tikimės, kad jau artimiausių savaičių bėgyje turėsime galutinius sprendimus“, – trečiadienį žurnalistams teigė K. Žemaitis.
„Pagrindinis „Rheinmetall“ lūkestis būtų, kad Lietuva būtų lanksti, greita savo sprendimuose valstybė, kas yra ir visuomenės lūkestis. Turbūt kiekvienas norime, kad gamykla stovėtų už 10 mėn., o ne už trijų metų“, – aiškino jis.
Visgi, pasak jo, nėra žinoma kiek žmonių dirbtų šioje gamykloje ar kur ji būtų įkurta.
Siekiant lankstesnių sąlygų tiek „Rheinmetall“, tiek kitoms gynybos pramonės įmonėms, Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų pradėti tokių bendrovių gamyklas statyti dar negavus leidimo. Šioms pataisoms dar turės pritarti Seimas.
Kaip aiškina K. Žemaitis, tai leistų smarkiai sutrumpinti gynybos bendrovių gamyklų įrengimo Lietuvoje procesą. Anot jo, tikimasi, kad pakeitus įstatymus, Lietuva susidomės ir daugiau tokio tipo užsienio įmonių.
„Pakeitimus stambiems gynybos investicijų projektams, kad su gynyba susijusios investicijos Lietuvoje galėtų steigtis greičiau. Tikimės, kad dėl šių pakeitimų, dabartinis laikas galėtų sutrumpėti iki pusmečio. Nes mūsų tikslas ir visuomenės lūkestis yra, kad gynybai skirtos pramonės investicijos vyktų greičiau, nei dabar gali“, – aiškino jis.
Viceministras paaiškino, kad išimtinės sąlygos būtų taikomos tik stambioms gynybos investuotojoms, o tokį statusą patvirtintų Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Vyriausybė.
„Šis reguliavimas yra nustatomas tik pramonei, susijusiai tik su gynyba susijusioms įmonėms. Kas yra su gynyba susijusios įmonės ir pramonė, dėl to konsultuosimės su KAM“, – teigė jis.
„Reguliavimas būtų taikomas tik stambios gynybos investicijoms, kurios investuoja tik apie 20 mln. eurų ir atitinka standartinį stambaus investuotojo statusą. Vėliau įmonės veikla yra tikrinama, ar ji atitinka nacionalinio saugumo ir gynybos poreikius. Ir tada Vyriausybė priima sprendimą ar projektas gali būti laikomas svarbiu projektu“, – aiškino jis.
Galiausiai jis paminėjo, kad tokių sąlygų sukūrimas, kuris pritrauks didžiuosiuss investuotojus, padės ir vietos verslui.
„Mes turime pavyzdžių skirtingų gamintojų, apie kuriuos steigiasi vietiniai verslai, ateina kiti investuotojai. Labai tikimės ir esame užtikrinti, kad atėjus „Rheinmetal“ tas pats atsirastų čia ir Lietuvos verslai rastų ką veikti“, – tikino jis.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pataisoms, kurios leistų dideles gynybos pramonės investicijas pripažinti neatidėliotinai svarbiomis valstybės saugumui. Tai leistų statyti gynybos pramonės gamyklas neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.
Investuotojams taip pat nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.
Įstatymų pakeitimams dar turės pritarti parlamentas. Vyriausybės prašo, kad klausimas būtų nagrinėjamas skubos tvarka.
ELTA primena, kad kovo pradžioje „Rheinmetall“ pranešė, jog ketina statyti gamyklą Lietuvoje, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti.
Planą, kad Lietuvoje bus statoma 155 mm artilerijos amunicijos gamykla, kovo mėn. patvirtino ir įmonės vadovas Arminas Pappergeris
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šiuos bendrovės ketinimus sveikino ir teigė, kad toks projektas yra būtinas šalies gynybos stiprinimui.
„Rheinmetall“ bent keturias gamyklas planuoja įsteigti ir Ukrainoje.
