Ekonomikos ir inovacijų bei krašto apsaugos ministrai tikina, kad ne tik girdi verslo nuogąstavimus ir prašymus. Jų teigimu, dešiniųjų Vyriausybė deda pastangas ir prioritetu laiko siekį užkurti gynybos pramonės vystymą Lietuvoje.
Galimybių ieško svetur
Karinių technologijų vystytojas Darius Antanaitis sako, kad šiuo metu Lietuvoje pirmą kartą gaminama nuotolinė minavimo sistema. Tačiau gamybos užbaigti Lietuvoje nepavyks dėl ją apsunkinančių įstatymų.
Jo teigimu, dėl per sudėtingų biurokratinių reikalavimų Lietuvos gamintojams teko ieškoti partnerių kitose šalyse. Todėl dalį kuriamos išmanios nuotolinės minavimo sistemos gamybos darbų atlieka Vokietijos gamintojai. Sistemos gamybos darbai bus užbaigti taip pat partnerių gamykloje.
O tokių sistemų kūrimas, pasak D. Antanaičio, įvertinus dabartines geopolitines aplinkybes, Lietuvai yra labai svarbus.
„Jeigu konfliktas prasideda arba priešas juda atitinkama linkme, labai greitai galima nugabenti nuotolinio minavimo įrangą, kuri užminuos atitinkamą teritoriją išmaniosiomis minomis. Išmanioji mina visiškai nekenksminga nei grybautojui, nei briedžiui, nei šernui, nes išmanioji prieštankinė mina skenuoja vietovę, matuoja pasikeitusį elektromagnetinį lauką, matuoja grunto vibraciją, nustato karinius taikinius ir juos naikina. Išmaniųjų prieštankinių minų esmė ne ta, kad mašina užvažiuotų tiesiogiai ant minos.
Prieštankinė mina iššauna į viršų užtaisą ir tas užtaisas besileisdamas žemyn pats suranda taikinį ir jį sunaikina“, – apie gaminamą išmanią minavimo sistemą pasakoja D. Antanaitis.
Anot jo, Lietuvoje tokius ginklus gaminti įmanoma, tačiau biurokratinės kliūtys yra labai didelės. Todėl, jo teigimu, daugelis verslininkų šiuo metu renkasi paprastesnį kelią ir bendradarbiauja su užsienio gamintojais.
„Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas priklauso nuo kontroliuojančios organizacijos interpretacijų. Apibrėžimas, kas yra A kategorijos ginklas, o kas ne, – labai neaiškus. Pavyzdžiui, jeigu aš noriu panaudoti deaktyvuotą ginklą kaip juridinis asmuo, man reikia maždaug metų pasiruošti, kad Policijos departamentas tai patvirtintų. O, pavyzdžiui, toje pačioje Vokietijoje, jeigu ginklas deaktyvuotas ir yra išduoti dokumentai, kad ginklo negalima panaudoti tiesioginėms reikmėms, tai deaktyvuotas ginklas gali keliauti, būti gabenamas“ – sako D. Antanaitis.
„Dar vienas pavyzdys – ta pati nuotolinė minavimo sistema nėra A kategorijos ginklas, kol nėra prijungta elektros sistema. Lietuvoje interpretuojama kitaip. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tam, kad būtų galima laikyti deaktyvuotą ginklą ar kažkokią jo dalį, turime visas patalpas įrengti taip, kaip priklauso laikant A kategorijos ginklus – balistines raketas, tankus ir panašiai. Tačiau jeigu kažkokios ginklo dalies neįmanoma panaudoti pagal tiesioginę paskirtį – logikos neįžvelgiu“, – aiškina D. Antanaitis.
D. Antanaičio teigimu, jeigu įstatymai būtų palankesni, Lietuvoje būtų galima gaminti žymiai daugiau ir greičiau. Anot jo, šiandien Lietuvoje galioja draudimų ir kliūčių įstatymai, o ne tinkama kontrolė ir paskatinimai.
Galėtų pagaminti apie 1,5 mln. sviedinių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad prie Lietuvos gynybos pramonės vystymo galėtų prisidėti įvairių sričių gamintojai.
„Šiuo metu jau turime beveik 30 įmonių, kurios pačios paaiškino, ką galėtų gaminti dvigubos paskirties ar visai perorientuoti savo veiklą. Chemijos pramonė gali gaminti sprogmenis. Metalo, ketaus gamyklos gali gaminti granatas. Aišku, aš jau nekalbu, kad šioje vietoje yra daug galimybių ir maistininkams. Jie galėtų pasirūpinti maisto rezervu. Patikėkit manim, variantų yra labai daug“, – vardija V. Janulevičius.
Anot V. Janulevičiaus, metalo perdirbimo ar kitos įmonės galėtų sėkmingai gaminti artilerijos sviedinius ar kitus šaudmenis. Jeigu bent kelios įmonės šią gamybą vykdytų kasdien, galėtume patys tinkamai pasiruošti.
„Žinoma, tam reikia pasiruošti bent su formomis, kur tuos sviedinius išlieti. Tuomet atėjus dienai X, gamybos įmonės galėtų pagaminti apie pusantro milijono sviedinių. Mes turime tikrai gerą, stiprią pramonę ir čia lieka tik užsakymų ir trukmės klausimas. Kuo didesni užsakymai, tuo daugiau vietoje galime gaminti. Kad Lietuvos gamintojai tą darytų, jiems reikalingos bent penkių ar septynių metų trukmės bendradarbiavimo sutartys, didesni užsakymai“, – sako pramonininkų konfederacijos vadovas.
Taip pat V. Janulevičius akcentuoja Lietuvos lazerių gamintojus. Anot jo, šioje srityje Lietuva pažengusi ir galėtų prisidėti prie dronų gamybos ar tų pačių dronų naikinimo lazerių pagalba.
Reikia palankesnių įstatymų ir finansinio palaikymo
Anot V. Janulevičiaus, tam, kad gamintojai galėtų prisidėti prie gynybos pramonės plėtros, reikia ir palankesnių įstatymų bei finansinio palaikymo.
„Yra labai daug neaiškių dalykų. Tarkim, priklausomai nuo interpretacijų, pas mus droną be sprogmens irgi gali priskirti A kategorijos ginklui, nors jis toks tampa tik nešdamas sprogmenį. Tad kiekvienu atveju yra daug neaiškumų. Iš pradžių reikia įstatymiškai supaprastinti gynybos pramonės Lietuvoje procesą, kad vietinis verslas galėtų patogiai tą daryti Lietuvoje. Antras dalykas, reikia didesnių užsakymų, investicijų ir lengvatinių paskolų. To reikia, kad įmonės galėtų investuoti į įrangą, su kuria galėtų gaminti šalies gynybai skirtus dalykus“, – aiškina V. Janulevičius.
Lietuvos gynybos pramonės vystymas, anot V. Janulevičiaus, būtų naudingas visai šaliai ne tik saugumo, bet ir finansine prasme.
„Norisi tęsti platesnį bendradarbiavimą, nes verslas moka pinigus, moka mokesčius, verslas pritaria gynybos biudžeto didinimui ir savo mokestiniais įnašais visą tai daro. Norėtųsi, kad pinigai būtų naudojami racionaliai, o tai reiškia, kad pagal galimybes būtų kuo daugiau perkama tos pačios vietinės produkcijos. Kodėl? Vėl pasikartosiu – nes trečdalis pinigų grįžta atgal mokesčių pavidalu“, – sako V. Janulevičius.
Ką daro atsakingos institucijos
V. Janulevičiui antrina ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji įvardija dar keletą itin stiprių gamybos sektorių, galinčių prisidėti prie gynybos pramonės vystymo Lietuvoje.
„Mes esame stiprūs ne tik tradicinėje pramonėje, bet ir inžinerijoje, informacinėse technologijose. Kiekviena iš tų industrijų gali turėti vaidmenį gynybos pramonėje. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimus dėl dronų gamybos, o tai yra įvairias kompetencijas sujungiantys sprendimai. Nuo inžinerijos iki dirbtinio intelekto, programavimo ir visų kitų dalykų. Esame stiprūs ir biotechnologijose ir medicinos įrangos gamybos srityje. Strategiškai mąstant, šios sritys taip pat gali prisidėti prie didesnio Lietuvos saugumo ir savarankiškumo“, – vardija A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo ir registravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Anot ministrės, šie pakeitimai turėtų suteikti daugiau laisvės gamybai, būtų mažiau biurokratijos. Ministrė išskiria tris svarbiausias kryptis, siekiant efektyvaus gynybos pramonės vystymo.
„Pirma, reikalingas draugiškesnis teisinis reguliavimas, ką ir keičiame. Mažiau barjerų, mažiau licencijų, daugiau konsultacijų, mažiau baudimo. Antra kryptis – prieiga prie finansų. Vis tik kapitalo rinka Lietuvoje yra maža, o karinės paskirties gamyba apskritai visame pasaulyje susiduria su prieigos prie finansavo ir prieigos prie kapitalų iššūkiais. Šiuo klausimu yra instrumentas, kurį turėsime netrukus. Tai milijardo paskolų instrumentas, kuris startuos balandžio mėnesį. Jis skirtas ne tik Lietuvos žalinimo ir pramonės transformavimo funkcijai, bet ir gynybos pramonei. Čia yra labai svarbi žinia. Na, ir trečia kryptis yra valstybės užsakymai. Vis tik verslui reikia aiškumo, ar tą produkciją kas nors įsigis, ar ji bus naudinga“, – aiškina A. Armonaitė.
Savo ruožtu naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai yra būtini. Ministras žada ir pats imtis iniciatyvos švelninant gynybos pramonės plėtros teisinius ir finansinius apribojimus.
„Kuo daugiau galėsime pasigaminti vietoje, tuo mažiau priklausysime nuo globalių tiekimo grandinių, tuo labiau būsime saugesni ir atsparesni. Esminę karo pamoką turime. Tai karo prieš Ukrainą pamoka. Tikrai imsiuosi žingsnių, aišku, kiek leis mano galimybės, ir, aišku, palaikysiu tempą“, – sako L. Kasčiūnas.
Kita vertus, pažymi jis, apie konkrečius siūlymus, reglamentuojant ginklų gamybą ar mažinant biurokratines kliūtis, galėtų dažniau pasisakyti ir pats verslas. „Iniciatyvos užtenka, duokite konkrečius pasiūlymus ir sprendinius. Taip palengvinsite viską“, – apibendrino ministras.
