Bandydamos pereiti nuo rusiškų dujų, Europos valstybės gali susikurti kitas priklausomybes

2024 m. kovo 28 d. 10:10
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentui Vidmantui Janulevičiui iškėlus klausimą, ar kiniškos programinės įrangos naudojimas Lietuvos energetikos sektoriuje kelia pavojų, premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad kyla tokia rizika.
Daugiau nuotraukų (2)
Pasak jos, tai „ES darbotvarkės klausimas“, kadangi didžiosios Europos valstybės gali tapti priklausomos nuo iš Kinijos importuojamų elektromobiliams reikalingų baterijų ir vėjo elektrinių turbinų.
„Mes jau kurį laiką esame priėmę nemažai sprendimų dėl savo strateginės ir kritinės infrastruktūros. Tai, apie ką kalbą V.Janulevičius (kiniškos programinės įrangos naudojimas energetikos sektoriuje – ELTA), susiję su Europine situacija. Ir ypač didžiosiose šalyse yra rizika, kad bandydamos tapti nepriklausomos nuo rusiškų dujų, jos susikurs kitą priklausomybę“, – „Žinių radijui“ teigė I.Šimonytė.
„Čia labai teisingas pastebėjimas, bet tai ne nacionalinės strategijos klausimas“, – paminėjo ji.
Visgi premjerė pabrėžė, kad Lietuvai svarbu, jog ES netaptų priklausoma nuo Kinijos komponentų. Todėl ji tikisi, kad Europos Komisijos vadove ir toliau išliks Ursula von der Leyen, kuri supranta, jog tokias rizikas reikia mažinti.
„Aišku, būdami ES sudėtinė dalis, esame suinteresuoti, kad jie visi neužliptų ant to grėblio, nes tos priklausomybės kritiniais momentais sukuria labai didelį spaudimo svertą išblaškyti ES, kai kažkam labiau skauda priimti vienus ar kitus sprendimus“, – komentavo premjerė.
Trečiadienį, kovo 27 d., vykusio naujosios Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) pristatymo metu V.Janulevičius energetikos ministrui Dainiui Kreiviui iškėlė klausimą, ar kiniškos programinės įrangos naudojimas energetikos sektoriuje, ypač vėjo ir saulės energijos gamyboje, nekelia pavojaus Lietuvos ir Europos saugumui. Pastebima, kad strategijoje Rusija ir jos keliamas pavojus paminimas 7 kartus, o Kinija – nė karto.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad naujoji NENS redakcija numato, jog dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 m. galėtų tapti viena pirmųjų ES valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.