Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos kovo 18 d. paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų.
Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Valstybės kontrolės požiūris dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra panašus į Finansų ministerijos.
„Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią. Tai skatins vidaus vartojimo augimą. (...) 2025–2027 m. atsigaunant eksporto rinkoms ekonomikos plėtra turėtų grįžti į įprastesnes 3 proc. augimo vėžes. Kita vertus, geopolitinės padėties neapibrėžtumas kelia rizikų stabiliai ūkio raidai“, – pranešime teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Tiek Finansų ministerija, tiek VK BVP raidą 2024–2027 m. vertina panašiai. Taip pat prognozuojama, kad darbo rinkoje padėtis išliks stabili – darbo užmokestis 2024 m. toliau augs, o užimtųjų skaičius didės.
Vidutiniu laikotarpiu užimtųjų skaičius turėtų trauktis dėl visuomenės senėjimo.
Energijos išteklių kainoms stabilizuojantis, projektuojama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sieks apie 2 proc.
Rizikos dėl tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo labiausiai susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba.
Rusijos karas Ukrainoje, neramumai Artimuosiuose Rytuose gali paveikti tiekimo grandines.
Taip pat, grįžimas prie fiskalinės drausmės taisyklių Europos Sąjungoje taikymo ir aukštos palūkanų normos gali riboti vyriausybių galimybes skatinti savo šalių ekonomikas, o tai neigiamai paveiktų Lietuvos išorės paklausą.
2024 m. kovo mėn. paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje, palyginti su projektuota makroekonomine raida, kuria buvo remtasi rengiant 2024 m. biudžeto projektą, numatoma lėtesnė infliacija ir ekonomikos plėtra.
Tai lemia, kad pajamos iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių galėtų būti mažesnės. Vis dėlto, didesnės užimtųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio projekcijos lemia ir didesnę darbo užmokesčio fondo prognozę.
VK vertinimu, tai gali lemti geresnį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, kuris turėtų atsverti mažesnes biudžeto pajamas iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.
