Tokių atsinaujinančios energetikos bendrijų kūrimas yra numatytas trečiadienį energetikos ministro Dainiaus Kreivio pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS).
Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, gyventojų kuriamos energetinės bendrijos prisidėtų prie energetinio nepritekliaus mažinimo, žaliosios elektros energijos vystymo, nes gyventojai ją galėtų gamintis patys.
Tam ministerija Seimo rudens sesijoje planuoja teikti įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtinti dalinimosi elektros energija principai, galimybė prekiauti elektros energija, būtų skiriama finansinė parama, kuri skatintų gyventojus steigti tokias energetines bendrijas.
Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijos gali gaminti tik žalią energiją
Pasak I. Žilienės, gyventojų įkurtos atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijos (AIEB) turi teisę statyti elektrą ar šilumą gaminančius įrenginius, gali pirmumo teise tiekti pagamintą elektrą į bendrus tinklus ir parduoti ją ne tokios bendrijos dalyviams.
AIEB statusas yra suteikiamas ne pelno siekiančioms organizacijoms, kurių nariai gyvena toje apskrityje, kurioje statoma elektrinė.
„Bendrijoms yra nustatomas geografinis apribojimas, negali būti bendrijos nariai išsibarstę visoje Lietuvos teritorijoje“, – pabrėžė viceministrė.
Pajamos iš parduotos elektros būtų skiriamos bendruomenės švietimo, kultūrinei veiklai, socialiniams ir tvarumo projektams.
Piliečių energetikos bendrijos energiją gaminti gali ir iš iškastinio kuro
I. Žilienės teigimu, piliečių energetikos bendrijos (PEB) turi teisę elektros energiją gaminti iš visų energijos šaltinių, ne tik atsinaujinančios energetikos, taip pat kaupti pagamintą elektrą baterijose, teikti elektromobilių įkrovimo paslaugas nariams.
PEB dalininkais gali tapti fiziniai ar juridiniai asmenys, tačiau sprendimus priimti teisę turi tik fiziniai asmenys, mažos įmonės ar savivaldybių tarybos.
„Kadangi savivaldybių vaidmuo yra ypač aktualus skatinant bendruomeninę energetiką, kadangi jos turi ir kompetencijų daugiau, administracinius gebėjimus, gali padėti toms bendrijoms įsisteigti.
Gali suorganizuoti ir pačią veiklą, jeigu tektų dalintis elektra“, – akcentavo I. Žilienė. Tokių bendrijų steigimui geografinis apribojimas netaikomas. Norint įsteigti bet kokios rūšies energetinę bendriją, pasak viceministrės, prašymą reikia teikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).
„Šiai dienai yra išduoti keturi leidimai atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms ir aštuoni leidimai PEB“, – sakė I. Žilienė.
Šiuo metu Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskelbė apie teikiamą beveik 64 mln. eurų vertės finansavimą, kuris skirtas padengti dalį bendrijoms kylančių išlaidų iki 500 kW (kilovatų) galios saulės elektrinių įrengimui.
LEA vadovės Agnės Bagočiūtės teigimu, šią sumą agentūra Europos Komisijai (EK) yra įsipareigojusi paskirstyti iki 2026 metų gegužės 31 dienos.
Už ją Lietuvoje turės būti sukurta 220 MW (megavatų) naujų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų.
