„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad apie 25 proc. šios amžiaus grupės asmenų padeda tiek pilnamečiams vaikams, tiek tėvams. Ji taip pat pastebi, kad daugelis asmenų, kuriems per 40 m. dažnai turi nepilnamečių vaikų, kas pasunkina jų situaciją
„Kaip parodė tyrimas, net užauginę vaikus, vyresni nei 40 m. gyventojai ir toliau remia savo atžalas. Kai kuriems tenka pagelbėti ir savo tėvams. Taigi, jiems tenka nemaža našta pasirūpinti trimis kartomis – savimi, savo vaikais ir savo tėvais“, – antradienį žurnalistams teigė J.Cvilikienė.
Visgi, ji pastebi, kad ne visa pagalba yra suteikiama lėšomis. Anot tyrimo, finansiškai savo pilnamečius vaikus remia 51 proc. o tėvus – 20 proc. respondentų. Tuo metu paslaugomis savo atžaloms padeda 20 proc., o tėvams – 49 proc.
Tuo metu, anot „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, vidutiniškai 40–60 m. amžiaus grupės asmenys gauna pajamas, panašias į 18–29 m. dirbančiųjų – 1250 eurų „į rankas“. Ji taip pat pamini, kad asmenys, kuriems per 50 m., uždirba mažiau nei vidurkis, susiduria su sveikatos problemomis kurios trukdo darbui, didesnė jų dalis yra arti ar žemiau skurdo ribos.
„Į šią amžiaus grupę patenkančių gyventojų atlyginimas siekia vidutiniškai 1250 eurų atskaičius mokesčius. Panašią sumą uždirba 18–29 m. jaunuoliai. Tačiau ši amžiaus grupė nėra homogeniška, nes 50–60 m. grupės gyventojai susiduria su didesnėmis problemomis – jų užimtumas mažesnis, dažnai mažesnės ir pajamos, didesnė jų dalis patenka tarp gyvenančių ant ar žemiau skurdo ribos“, – komentavo G.Ilekytė.
„Šiame amžiuje ėmusi šlubuoti sveikata yra viena iš priežasčių, kodėl 55–64 m. amžiaus gyventojai dažniau atsiduria tarp gyvenančių ant ar žemiau skurdo ribos“, – pridūrė ji.
Ji priminė, kad vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 55,4 metų, moterų – 59,8 metų.
Pagalba artimiesiems priverčia didinti darbo krūvius, kelia nerimą dėl finansinės padėties
Pasak J.Cvilikienės, nors 80 proc. gyventojų teigia, kad pagalba artimiesiems nesukelia finansinių ar kitokių problemų, apie 30 proc. dirbančiųjų, kurie padeda suaugusiems vaikams ir 21 proc. padedančių tėvams turėjo padidinti savo darbo krūvius.
Taip pat tyrimas parodė, kad net 4 iš 5 gyventojų jaučia nerimą, jog augant tėvų ir globėjų poreikiams, taps per sudėtinga jiems padėti.
„Tėvams ar globėjams reikia daugiausiai pagalbos maisto išlaidoms ar reabilitacijai“, – pastebėjo J.Cvilikienė.
Tuo metu 18 proc. padedančių tėvams ar globėjams teigia, kad dėl to susiduria su sunkumais, bet jaučia poreikį padėti. Panašiai savo padėtį apibrėžia ir 19 proc. asmenų padedančių pilnamečiams vaikams.
„Ypač moterys mano, kad turėtų dar labiau rūpintis artimaisiais. Ir kai matome atsakymą, kad pagalba kelia sunkumų, bet reikia padėti, dažniausiai tokius atsakymus pateikia dirbančios moterys“, – aiškino J.Cvilikienė.
„Swedbank“ duomenimis, 43 proc. 40–49 m. amžiaus grupės asmenų pasižymi pažeidžiama ar nestabilia finansine sveikata, tuo metu 50–59 amžiaus grupėje tokie asmenys sudaro 59 proc.
„Dažniausiai pagalba skiriama ir yra reikalinga maistui. Vėl, būsto išlaikymas, akivaizdu aktualesnis vaikams. Bet tyrime buvo klausimas, kiek tų pilnamečių vaikų gyvena su tėvais ar atskirai. Didžioji dalis gyvena atskirai. Ir tenka prisidėti prie būsto išlaikymo“, – teigė ji.
„Pramogoms negailime, tiek jaunimui, tiek vyresniems skirti“, – pridūrė ji.
