Prokuratūra prašo teismo taikyti įtariamajam intensyvią priežiūrą – tai yra užsegti apykoję. Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą.
Prokuroro prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo ketvirtadienį.
„Prokuroras prašo skirti įtariamajam intensyvią priežiūrą iki 2024–06-20 d.“, – Eltą informavo teismo atstovė Ieva Stumbrienė.
Teismas apsisprendė: prokuratūros prašymas bus tenkinamas
Teismas penktadienį patenkino prokuratūros prašymą ir Š.Stepukoniui leido užsegti apykoję.
Tai Eltai pranešė teismo atstovė I.Stumbrienė.
Ją jis turės segėti mažiausiai iki birželio 20 dienos.
Po šio teismo sprendimo po beveik pusantro mėnesio kalinimo Š. Stepukonis bus paleistas į laisvę.
Eltos žiniomis, penktadienį jis buvo atvežtas į jo bylą tiriančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) būstinę Vilniuje.
Kardomąją priemonę – prievolę segėti apykoję – gali paskirti tik teismas, prokuroras pats savarankiškai paskirti šios kardomosios priemonės negali. Tai antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Gavęs prašymą dėl šios kardomosios priemonės, teismas paprastai aiškinasi, ar ją paskyrus, bus užtikrintas elektros energijos tiekimas, tinkamas ryšys.
Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą.
Eltos žiniomis, nuolat vyksta įtariamojo apklausos, jis bendradarbiauja su teisėsauga, vyras neskundė jam skirto suėmimo, nei jo pratęsimo.
Advokato manymu, kardomasis suėmimas buvo skirtas nepagrįstai.
„Prokuroras galvoja, kad jis bėgs ir slėpsis, tačiau jis, gavęs pirmą skambutį, atvyko iš Ukrainos“, – Eltai yra sakęs jo buvęs advokatas Šarūnas Vadeikis.
Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š.Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją, nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.
Š.Stepukonis buvo sulaikytas vasario 10 dieną, po dviejų parų teismas jį leido suimti 14 dienų, paskui suėmimas buvo pratęstas dar mėnesiui – nuo vasario 24 iki kovo 24 dienos. Nė vienos suėmimo sankcijos jis neginčijo ir aukštesnės instancijos teismui neskundė.
ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š.Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Tyrimą dėl Š.Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Dėl Š.Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š.Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š.Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Š.Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š.Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
