Ar investuotojai gali būti ramūs dėl savo jau investuotų lėšų? Ar valdymo kompanijos sąžiningai ir skaidriai elgiasi su būsimais klientais ir pateikia jiems visą informaciją apie save ir apie rizikas?
Ar Lietuvai negresia nauji skandalai, galbūt su finansų piramides primenančiomis schemomis ar kitokiais sukčiavimo požymiais?
Didžiosios investicijų bendrovės elgiasi nevienodai. Pavyzdžiui, „Žabolis ir partneriai“ neatskleidžia visos savo grupės struktūros ir finansinių rodiklių. O kaip rizikas valdo „Invalda“ ir „Lords“?
Bendrininkų neaptiko
Didžiausiu privataus kapitalo fondų valdytojų Baltijos valstybių regione prisistatantis „BaltCap“ pastaraisiais mėnesiai priverstas skalbti savo mundurą.
Dar praėjusiųjų metų pabaigoje iš pareigų atleistas Š.Stepukonis įtariamas pasisavinęs daugiau nei 40 mln. eurų, kurie priklausė vieno iš fondų valdomoms bendrovėms. „BaltCap“ atliktas vidaus tyrimas parodė, kad komandoje Š.Stepukonis neturėjo bendrininkų.
„Atskleista, kad pinigai buvo savinami kuriant ir pateikiant daug suklastotų ir padirbtų dokumentų, taip pat galimai atliekant kitokius nusikalstamus bei vidaus tvarkas pažeidžiančius veiksmus.
Pasisavinti pinigai buvo nukreipiami į lošimo platformas, priklausančias „Olympic Casino Group“ bei Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers“, – teigė „BaltCap“.
Pasak valdytojo pranešimo, didžioji dalis veiksmų, kuriais buvo pasisavintos lėšos, atlikti 2021–2023 metais. Paties fondo veiklos pažeidimų nerasta – sandoriai ir operacijos vyko fondo portfelio įmonėse bei tų įmonių antrinėse įmonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.
Ponzi aferų požymiai
Kai kurie investuotojai socialiniuose tinkluose jau ėmė abejoti, ar apskritai Lietuvoje veikiančios investicijų įmonės yra deramai prižiūrimos.
Kai kas net užsimena apie galimas finansų piramides – vadinamąsias Ponzi schemas, kai pirmiesiems investuotojams mokamos didelės palūkanos ne iš uždirbto pelno, bet iš vėlesnių klientų suneštų pinigų. Tokį „verslą“, dėl kurio savo lėšas sugebėjo atgauti vos trečdalis investuotojų, bene pirmasis Amerikoje buvo užkūręs Charlesas Ponzi XX amžiaus pradžioje.
Dėl tokių schemų 2009-aisiais net 150 metų nelaisvės buvo nuteistas amerikietis Bernardas Madoffas, pradanginęs dešimtis milijardų dolerių. Pernai tyrimų kompanija „Hindenburgs Research“ paskleidė informaciją, kad panašią schemą gali naudoti kitas žinomas investuotojas Carlas Icahnas.
Lietuvoje nuo rusiškosios MMM, lietuviško „Sekundės“ banko ar kitų pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo žlugusių finansų įstaigų tokių dalykų nėra pasitaikę.
Tačiau iki šiol nebuvo girdėti ir apie tai, kad iš investicinių fondų galima grobstyti lėšas dešimtimis milijonų eurų.
Ekspertai pataria investuotojams labiausiai suklusti, kai žadama didelė grąža per trumpą laikotarpį.
Tokių sukčiavimo schemų organizatoriai taip pat stengiasi slėpti informaciją apie realų savo verslo modelį, akcininkų struktūras ir verslo interesus, kad išvengtų atsakomybės nesėkmės atveju.
Patariama būti budriems, kai investicijų valdymo įmonė ar su ja susiję asmenys kartu su kitais investuotojais investuoja į tą patį fondą. Nes tokiu atveju manoma, kad investuotojai ne tik negali tinkamai įvertinti investicijų rizikų, bet ir neturi galimybės turėti įtakos priimant sprendimus.
Todėl investuotojams būtina būti budriems ir atidžiai išnagrinėti visą informaciją apie investicijų valdytoją.
Įspėjo pensijų fondus
Nepaisant to, kaip baigsis ikiteisminis tyrimas bei teismo procesai dėl žalos, kurią Š.Stepukonis padarė buvusiai darbovietei, nuostolių jau spėjo patirti ne tik pačios fondų valdomos įmonės, bet ir investuotojai. Pavyzdžiui, SEB ir „Swedbank“ pensijų fondai, kurie į šiuos verslus buvo sukišę apie 3,16 mln. eurų.
Dėl to jau sukruto ir Lietuvos bankas. „Dalis Lietuvoje veikiančių pensijų fondų dalyvių lėšas investavo į alternatyvaus investavimo fondų valdymo įmonės „Baltcap Infrastructure Management“ valdomą fondą „Usaldusfond BaltCap Infrastructure Fund, dėl kurio atliekamas tyrimas dėl galimai nusikalstamai pasisavintų lėšų.
Lietuvos bankas vertina šią situaciją – pensijų kaupimo bendrovės jam pateikė informaciją apie tai, kokių apsaugos priemonių ėmėsi, siekdamos sumažinti žalą ir apsaugoti teisėtus pensijų fondų dalyvių interesus“, – praėjusią savaitę paskelbė finansų rinkos priežiūros institucija.
„Lietuvos bankas rekomenduoja pensijų kaupimo bendrovėms įsigyti draudimą nuo profesinių rizikų ir nusikalstamų veikų, jis padėtų sustiprinti pensijų fondų dalyvių apsaugą.
Tais atvejais, kai pensijų fondų dalyvių turtas investuojamas į alternatyvių turto klasių rinką, tokio draudimo pensijų kaupimo bendrovės turėtų reikalauti ir iš investicinių fondų valdytojų. Šis draudimas būtų apmokamas iš pensijų kaupimo bendrovės nuosavų lėšų“, – tokias rekomendacijas pateikė centrinis bankas.
Turi specialų įstatymą
Tačiau kaip elgtis kitiems investuotojams, kurie galbūt neturi galių reikalauti papildomų draudimų, tačiau siekia įdarbinti savo lėšas?
Kaip nurodė Lietuvos bankas, informuotiesiems investuotojams, kurie gali skirti investicijoms nuo 125 tūkst. eurų ir daugiau, kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) reguliavimas yra liberalus arba itin liberalus.
Tokiems fiziniams arba juridiniams asmenims skirti KIS prižiūrimi pagal 2013 metais priimtą įstatymą, o reguliavimas panašus į tvarką, kuri galioja Liuksemburge, pirmaujančiame tokių investavimo fondų srityje.
„Taip siekta palankesnės teisinės aplinkos tam tikrai investuotojų grupei skirtiems KIS, sukuriant atskirą teisinį reguliavimą ir užtikrinant būtiniausią informuotųjų (ypatingos išorinės apsaugos nereikalaujančių) investuotojų apsaugą.
Šiuose dokumentuose bei tokių fondų investavimo rizikos valdymo politikose yra nurodomos fondų rizikos, jų valdymo priemonės.
Tuo atveju, jei priemonės nėra tinkamos ar netinkamai įgyvendindamos, investuotojas turi kreiptis į fondo valdytoją, o kilus ginčui, gali kreiptis į Lietuvos banką ar spręsti ginčą Civilinio kodekso, investavimo sutarčių ir fondų dokumentų nustatyta tvarka“, – teigė Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovė Dalia Juškevičienė.
Lietuvoje veikia ne viena bendrovė, kuri valdo informuotųjų investuotojų patikėtas lėšas. „Lietuvos rytas“ pasiteiravo didžiausių valdytojų, kaip jie atsiskaito savo klientams ir ar gali kilti kokių nors rizikų investuotojams.
Valdo virš milijardo eurų
Pernai gruodį mažmeninius verslus sujungė Šiaulių bankas ir seniausia Lietuvoje privataus kapitalo investicijų bendrovė „Invalda INVL“.
Pastaroji prisistato kaip pirmaujanti turto valdymo grupė pagal klientų patikėtą turtą, kurio vertė yra įspūdinga – daugiau nei milijardas eurų.
„Invalda INVL“ priklausanti „INVL Asset Management“ per savo fondus investuoja skirtingomis kryptimis: į verslus, kurių akcijomis nėra prekiaujama biržose, į atsinaujinančios energetikos projektus, biurus bei kitas komercines patalpas, į dirbamą žemę ar miškus.
Taip pat investuojama į skolinimą įvairiems verslams bei į sėkmingiausių pasaulio investicijų valdytojų fondus.
Kaip sakė „INVL Asset Management“ vadovas Paulius Žurauskas, lėšos naujoms strategijoms pritraukiamos pirmiausia iš tų investuotojų, kurie turi ilgą bendradarbiavimo su įmone strategiją.
„Pirmiausia suformuluojami investiciniai tikslai – kiek grąžos siekiama uždirbti ir kaip tai bus daroma – bei atliekamos išankstinio patikrinimo procedūros ir įvertinamos visos su konkrečia investicija susijusios aplinkybės, o ypač – su tuo susijusios rizikos, įsteigiama investicijos valdymui reikalinga struktūra.
Atlikus investicijas su jų valdymu, kuriuo siekiama padidinti valdomo turto vertę, kasdien nuolat dirba grupė žmonių – investicinio komiteto nariai, investicijų valdytojai, analitikai, pasitelkti konsultantai.
Pasiekus investicijos atlikimo metu nustatytus investicinius tikslus, investicija realizuojama ir iš to gautos lėšos paskirstomos investuotojams. Realizavus visas investicijas fondas baigia savo veiklą“, – aiškino P.Žurauskas.
Patikrina investuotojus
Investicinė kompanija „Lords LB Asset Management“ instituciniams ir privatiems investuotojams paslaugas pradėjo teikti nuo 2008 metų, tačiau jos valdomo turto bendra vertė jau pernai birželio 30 d. jau siekė 943,5 mln. eurų.
Šioje įmonėje yra gerai žinomų visuomenei veidų – jos valdybos narys bei konsultantas yra buvęs vadinamojo „VP devintuko“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, kurį laiką įnirtingai aiškinęsis santykius su kitais šios kompanijos akcininkais.
„Lords LB Asset Management“ šiuo metu valdo 15 nekilnojamojo turto fondų, vieną privataus kapitalo fondą, vieną energetikos, vieną energetikos ir infrastruktūros fondą bei dvi investicines bendroves.
Kaip sakė bendrovės vadovė Vilma Tvaronavičienė, daugiausiai dirbama su informuotaisiais, profesionaliais ar instituciniais investuotojais.
„Įmonė turi profesionalią Santykių su investuotojais valdytojų komandą, kuri nuolatos bendrauja su jais, pristato esamus projektus ir planuojamas investicijas, paaiškina su investavimu susijusias rizikas.
Prieš pasirašant investavimo sutartį visuomet įsitikiname, kad norintys investuoti fiziniai asmenys turi tam reikalingas žinias ir patirtį. Investuotojai yra supažindinami su Fondo steigimo ir kitais privalomais dokumentais, kuriems iki fondo įsteigimo turi pritarti Lietuvos bankas.
Surinktos investuotojų lėšos yra investuojamos griežtai pagal fondo steigimo dokumentuose apibrėžtą investavimo strategiją“, – teigė V.Tvaronavičienė.
Atskleidžia ne viską
Dar viena stambi investicinė grupė – „Žabolis ir partneriai“, kuriai priklausanti įmonė „Žabolis ir partneriai Kapitalo valdymas“ kontroliuoja du nekilnojamojo turto plėtros fondus, du pajamas generuojančio nekilnojamojo turto fondus bei vieną rizikos kapitalo fondą.
Grupė skelbia, kad bendra jos valdomo turto dalis praėjusiųjų metų pabaigoje siekė 318,9 mln. eurų. Tačiau artimiausiu metu šio turto apimtys gali sumažėti daugiau kaip 70 proc.
Investicinėse bendrovėse „Pirmoji Investavimo Įmonė“ ir „Baltic Retail Properties“, kurių turtas vertinamas per 246 mln. eurų, pradėtas procesas dėl galimo valdančiosios bendrovės „Žabolis ir partneriai kapitalo valdymas“ keitimo.
Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino šių investicinių bendrovių akcininkui Artūrui Rakauskui atstovaujančios kompanijos „ERA Family“ direktorė Erika Pocienė.
Skelbdami tik valdomo turto vertę, „Žabolis ir partneriai“ neatskleidžia kitų konsoliduotų grupės finansinių rodiklių ar bendro grupės investicijų rizikos lygio, kurį atspindi skolintų lėšų ir turimos nuosavybės santykis.
Skaidresnės informacijos stoką kompanija motyvuoja tuo, kad investuotojai investuoja ne į grupę, o į vieną iš penkių investicinių bendrovių. Todėl investuotojams pateikiama visa reikalinga informacija tik apie jų investavimo subjektą.
Tuo tarpu iš viso „Žabolis ir partneriai“ grupės investicijų portfelyje yra apie 40 įmonių, kurių kiekviena ataskaitas Registrų centrui teikia atskirai.
„Mes dirbame tik su profesionaliais bei informuotaisiais investuotojais, gebančiais investuoti ne mažiau kaip 125 tūkst. eurų, suprasti projektų galimybes ir susijusias rizikas“, – „Lietuvos rytui“ atsakė įmonė.
Tačiau neseniai viena iš grupės valdomų įmonių – nekilnojamojo turto vystytojas „Releven“ – išplatino apartamentų projekto „Sanguškų parkas“ obligacijas, padidinęs jų sumą nuo 5 iki 6 mln. eurų.
Tarp pirkėjų buvo ir smulkieji investuotojai – kaip teigė bendrovė, pusantro šimto klientų įsigijo obligacijų už sumas, siekiančias iki 50 tūkst. eurų. Minimali investavimo suma siekė 10 tūkst. eurų.
Jungtis gali ne visi
Šių trijų stambių investavimo kompanijų veikla yra prižiūrima tiek Lietuvos banko, tiek depozitoriumo.
Tačiau panorusiems tapti klientais tektų įrodyti, kad jie tikrai yra profesionalūs ar informuotieji investuotojai, kadangi didžiajai daliai žmonių informacija apie investicija nėra atskleidžiama.
Kaip sakė „INVL Asset Management“ vadovas P.Žurauskas, ne viskas yra prieinama visuomenei dėl teisės aktų ir konfidencialumo reikalavimų. Tačiau fondo dalyviai šią informaciją gauna nuo pirmos dienos, kai investuoja į fondą, iki jo veiklos pabaigos.
Anot „Lords LB Asset Management“ direktorės V.Tvaronavičienės, investuotojams kas ketvirtį teikiamos ataskaitos, o, remiantis fondų dokumentais, jiems gali būti rengiami pristatymai ar siunčiami kvietimai dalyvauti investuotojų komitetuose.
Teigiama, kad kas ketvirtį ataskaitas siunčiamos ir „Žabolis ir partneriai“ klientams. O norintiems investuoti esą reikia stebėti, kaip platinami fondo vienetai.
Taiko skirtingus standartus
Vis dėlto tarp didžiausių investicinių bendrovių yra nemenkų skirtumų dėl verslo struktūros skaidrumo. Pavyzdžiui, „INVL Asset Management“ priklauso bendrovei „Invalda INVL“, todėl turi elgtis kone pavyzdingai.
„Mūsų vienintelė akcininkė yra listinguojama bendrovė, kuriai taikomi itin aukšti veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimai.
Todėl mūsų grupės struktūros skaidrumas atskleidžiamas ne tik pateikiant pagal teisės aktus privalomą informaciją, bet ir pačiai „Invalda INVL“ pateikiant informaciją apie savo veiką“, – aiškino P.Žurauskas.
Tiek „INVL Asset Management“, tiek „Lords LB Asset Management“ tvirtino, jog nėra pasitaikę atvejų, kai investuojama į projektus ar turtą, kuris susijęs su pačios grupės partneriais arba jų artimaisiais.
Tuo metu „Žabolis ir partneriai“ neneigia tokios praktikos. Taip pat neslepiama, kad maždaug šeštadalį valdomo turto sudaro pačios grupės partnerių investicijos. Vienose įmonėse jos siekia vos 6 proc., kitose – viršija ir 50 proc.
Ar nėra pavojaus ženklas, kad vienu ar kitu metu gali kilti interesų konfliktas?
„Valdymo įmonė turi įdiegusi interesų vengimo bei kitas politikas bei procedūras interesų konfliktams išvengti ir vykdyti veiklą ištiestos rankos principu.
Visos investicijos atliekamos vadovaujantis nepriklausomų turto vertintojų vertinimais, tiekėjų paslaugos perkamos atrenkant geriausią kainos ir kokybės santykį“, – tvirtinama kompanijos atsakyme.
Atsako valdymo įmonė
Kokių priemonių gali imtis investuotojas, jeigu valdymo įmonė netinkamai vykdo savo pareigas?
Anot Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovės D.Juškevičienės, KIS valdymo pagrindinė dalis yra investicijų ir rizikų valdymas. Atsakomybė už investicinius sprendimus ir rizikų valdymą tenka pačiai valdymo įmonei.
Ji gali šią funkciją deleguoti kitam tokią veiklą turinčiam teisę vykdyti juridiniam asmeniui, tačiau tai nepanaikina valdymo įmonės atsakomybės už šią veiklą. Valdytojas taip pat negali perkelti sprendimų priėmimo ir rizikų valdymo atsakomybės investuotojams.
Kaip sakė D.Juškevičienį, įstatyme nėra draudimo į KIS investuoti valdymo įmonei ar su ja susijusiems asmenims. Tačiau fondo valdytojas turi veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų investuotojui.
Ponzi schemos požymiai
Nerealistiškai didelės grąžos. Jei kompanija žada didelę grąžą per trumpą laikotarpį, tai gali būti įspėjamasis signalas. Toks pažadas gali būti pagrįstas sukurtais ar išgalvotais rezultatais, kad būtų pritraukti nauji investuotojai, kurie finansuotų senesnių investuotojų išmokas.
Trūksta informacijos apie investicijų valdytoją. Ponzi ir kitų panašių sukčiavimo schemų organizatoriai stengiasi slėpti informaciją apie realų savo verslo modelį, akcininkų struktūras ir verslo interesus, kad išvengtų atsakomybės nesėkmės atveju.
Neaiški investavimo strategija. Jei kompanija nesuteikia aiškios informacijos apie tai, kaip būtent bus investuojami pinigai arba suteikia ribotą ar neaiškią informaciją, tai gali būti požymis, kad kompanija neturi realios investavimo strategijos ir tiesiog gauna pajamas iš naujų investicijų.
Priklausomybė nuo naujų investuotojų. Ponzi schema veikia tik su naujų investuotojų lėšomis, nes senų investuotojų grąžos yra mokamos iš naujų klientų pinigų. Todėl, jei kompanija labai priklauso nuo nuolatinio naujų investuotojų pritraukimo, tai gali būti Ponzi schemos požymis.
Agresyvi reklama. Jei kompanija naudoja agresyvius reklamos metodus, kad pritrauktų naujus investuotojus, arba nesuteikia aiškios informacijos apie rizikas, tai gali rodyti, kad ji nėra sąžininga.
Pinigų išmokėjimo problemos. Jei investuotojai pradeda turėti problemų gauti savo pinigus arba pastebi delsimo ženklų, tai gali būti požymis, kad schema susiduria su problemomis ir gali žlugti.
Bet kuriuo atveju svarbu būti budriems ir atidžiai išnagrinėti bet kokią investicinę galimybę, ypač jei ji skamba per gerai, kad būtų tiesa. Patikima investicija visada turi būti pagrįsta aiškiomis ir patikimomis investavimo strategijomis, o informacija turi būti teikiama sąžiningai ir skaidriai.
