„Vasarį išdavėme leidimą dar vienam visuomeninės paskirties objektui Palangoje statyti. Jis ypač svarbus kurortui ne tik tuo, kad ateina „Norfos“ mažmeninės prekybos tinklas, bet ir tuo, kad pagaliau Palangoje atsiras uždaros teniso aikštelės“, – taip pristatydamas projektą sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangoje iškils išskirtinė „Norfos“ parduotuvė. Pagal projektą antrajame jos aukšte bus įrengtos trys teniso aikštelės ir visa tokiam klubui reikalinga infrastruktūra. Tačiau kada tiksliai tai bus padaryta, dar nežinia.
Planuoja pinigų srautus
Pasak „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko D.Dundulio, įmonė sklypą Palangoje įsigijo 2020-ųjų rudenį, o statybos leidimą gavo maždaug po 3,5 metų.
„Nežinojome, kad šiemet jį jau turėsime, nesame numatę lėšų šio objekto statybai. Rudenį planuosime investicijas 2025-iesiems ir, tikėtina, kitąmet galėsime pradėti parduotuvės statybas Palangoje“, – sakė D.Dundulis.
Anot jo, įtakos tam turės ir tai, ar Klaipėdos savivaldybė grąžins 4,5 mln. eurų už sutvarkytą Gedminų gatvės ir Statybininkų prospekto sankryžą ties pernai liepą uostamiestyje atidaryta nauja „Hyper Norfos“ parduotuve. Tai padaryti savivaldybė yra įsipareigojusi su „Norfos mažmena“ sudarytoje infrastruktūros sutartyje.
„Parduotuvėje Palangoje pastatysime ir įrengsime uždaras teniso aikšteles, bet patys jų neadministruosime – ieškosime nuomininko. Nenorime imtis kitokios, mums nepažįstamos veiklos“, – teigė D.Dundulis.
Vilniuje, Nemenčinės plente esančios „Norfos XL“ parduotuvės antrajame aukšte, taip pat veikia uždaras teniso klubas, o greta jos įrengti atviri teniso aikštynai. Ar šis Vilniuje esantis projektas analogiškas Palangai?
„Vilniuje – ne mūsų statinys. Jame nuomojamės patalpas parduotuvei, ir jo savininkai patys administruoja teniso aikštynus“, – atsakė D.Dundulis.
Netrūksta ir įtampos
„Norfos mažmena“ yra parengusi tinklo plėtros planus, tačiau šie geopolitinės įtampos persunkti metai verčia atsargiau planuoti investicijas.
„Būtų netiesa, jei sakytume, kad nestebime to, kas vyksta Ukrainoje bei pasaulyje, ir nevertiname Rusijos grėsmės, – teigė pašnekovas. – Visi daugiau ar mažiau ją juntame. Planuoti, kurti, statyti žinant, kad visa tai gali būti sunaikinta, niekas nenori.“
Tačiau investicijų planai, kurie buvo sudaryti anksčiau, niekur nedingo.
„Kol gaunamas statybų leidimas, praeina maždaug 4–5 metai. Tai ilgas procesas, nors jis galėtų būti gerokai trumpesnis. Mūsų valstybėje taip jau būna: kai verslas turi pinigų ir nori investuoti, visais būdais investuotojai yra stabdomi, o kai nėra palankių ekonominių sąlygų, tada juos imama skatinti tai daryti.
Abu šie procesai yra kraštutiniai. Verslo ir valdžios pozicijos sutampa nebent esant pereinamajam laikotarpiui“, – pratarė pašnekovas.
Planuose – nemažai statybų
Pagal senokai parengtus plėtros planus vienuose miestuose parduotuvės dar projektuojamos, kituose jau laukiama statybų leidimo.
„Ignalinoje viskas paruošta – tik laukiame statybas leidžiančio dokumento. Tikimės, kad vasarą jį gausime. „Norfos“ prekybos centro statybos yra suplanuotos toje pačioje vietoje, kur yra dabartinė mūsų parduotuvė.
Jeigu leidimą gausime laiku, senąjį pastatą pradėsime griauti 2025-ųjų vasarį, ir per ateinančius metus Ignalinoje turėtų būti pastatyta nauja „Norfa“ su sąlyga, jeigu viskas vyks pagal mūsų numatytą planą“, – sakė D.Dundulis.
Tai būtų XL formato parduotuvė su nuomoti skirtomis patalpomis. Bendrasis statinio plotas sudarys apie 2600 kv. metrų.
Ką tik, kovo pradžioje, Klaipėdoje, Tilžės gatvėje, buvo atidarytas naujas „Norfos“ prekybos centras. Tai jau aštuntoji tinklo parduotuvė uostamiestyje. XL formato „Norfos“ plotas siekia 1,2 tūkst. kv. metrų, į parduotuvę investuota 2,5 mln. eurų. Šiuo metu yra baigiamos ir „Norfos“ statybos Kazlų Rūdoje.
Pasak D.Dundulio, parduotuvių statybos pradėtos Šilutėje bei Lazdijuose, o statybas leidžiančių dokumentų laukiama Kaune, Babtuose bei Vilniuje, Gelvonų gatvėje.
Projektai rengiami naujoms „Norfos“ parduotuvėms Skuode, Molėtų plente Vilniuje, Naujojoje Akmenėje, Šiauliuose, Salantuose, Panevėžyje, Baisogaloje bei Kėdainiuose.
„Palangoje turime ir antrą sklypą, kuriame iškils „Norfa“. Ji taip pat projektavimo stadijos. Šiame kurorte iki šiol nėra mūsų parduotuvių“, – užsiminė D.Dundulis.
Pasak jo, dažniau projektuojamos vidutinio dydžio parduotuvės, nes darbuotojams daug lengviau jose dirbti, paprasčiau nugabenti į prekybos salę ir sukrauti prekes.
„Be to, jose lengviau pritaikyti automatizacijos procesus. Pirkėjai į jas noriau važiuoja, nes jose didelis prekių asortimentas. Nors ir sakoma, kad mažosios parduotuvės pirkėjams priimtinos, paneigsiu tai. Patirtis rodo, kad vidutinio dydžio parduotuvės jiems patraukliausios“, – sakė D.Dundulis.
Skiria dėmesį tvarumui
Pastaruoju metu statomos „Norfos“ parduotuvės nebėra tipinės. Jų plotai santykinai būna dideli, o projektuose daug dėmesio skiriama tvarumui.
„Nenaudojame, vadinasi, nesunaudojame, – pratarė D.Dundulis. – Laikomės svarbiausio tvarumo principo – parduotuvėse privalu kuo mažiau vartoti energijos ir į tai atsižvelgiama jas projektuojant.“
Parduotuvių įranga, maitinama elektros energija, parenkama kuo veiksmingesnė. Inžineriniai sprendimai, susiję su energijos vartojimu, taip pat projektuojami tokie, kad reikėtų kuo mažesnių energijos sąnaudų.
„Visiškai elektros vartojimo neįmanoma išvengti, juk reikia apšviesti sales, jos reikia ir šaldymo įrangai.
Bet parenkami tokie inžineriniai sprendimai, kad elektros sąnaudos būtų nedidelės.
Kiek žinau, mūsų tinklo parduotuvėse instaliuojamos įrangos galingumas, tenkantis tam pačiam kvadratinių metrų plotui, yra triskart mažesnis nei konkurentų parduotuvėse, taigi suvartojame gerokai mažiau elektros energijos“, – paaiškino „Norfos“ savininkas.
Dar vienas veiksnys – parduotuvėse nenaudojama centralizuotai iš miesto tinklų tiekiama šiluma.
Patalpoms šildyti reikalingą šilumą šilumos siurbliai surenka iš šaldymo įrangos išskiriamos energijos. Jos pakanka net tuomet, kai lauke oro temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių šalčio.
Svarbu ir tai, kad energiją taupyti padeda gera pastatų sienų ir stogo šilumos izoliacija. Energijos, reikalingos joms vasarą vėsinti, o žiemą šildyti, prireikia nedaug.
„Be abejo, tinkle yra ir senų parduotuvių, kurių šilumos izoliacija prasta. Bet pastatytose prieš 10–15 metų ji labai gera, ir tai atsispindi elektros energijos suvartojimo sąskaitose“, – teigė D.Dundulis.
Neliaupsina saulės jėgainių
„Norfa“ neignoruoja energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų šaltinių, tačiau patirtis liudija ir tai, kad juos eksploatuoti nėra paprasta.
„Turime įrengę saulės jėgainių, buvome pradėję gana intensyviai jas montuoti, bet pastaruoju metu stabtelėjome. Nejuntame, kad tai teiktų naudos.
Įrengti saulės jėgaines – tai viena, kas kita – atiduoti jas eksploatuoti. Tai sudėtinga. Nė nebežinome, kaip derėtų elgtis. Valstybės nuostata – kad jos reikalingos, bet neregime to, kad verslas būtų skatinamas jas statyti“, – užsiminė pašnekovas.
Pasak jo, pastaruosius porą metų statant parduotuves ant jų specialiai klojama balta danga. Tokia danga atspindi saulę ir, prireikus iškelti saulės jėgaines, jos daugiau prigamintų elektros energijos.
Stogai ir aikštelės
Vokietijoje, kitose Europos šalyse, atsižvelgiant į miestų mikroklimatą, stengiamasi ties prekybos centrais nelieti aklinos asfalto dangos, bet klojamos korėtos plokštės ir užsėjamos žole. Argumentas – saulė jų neįkaitina taip smarkiai kaip asfalto.
Ar statant parduotuves Lietuvoje atsižvelgiama į tai, kokią dangą pakloti automobiliams parkuoti skirtoje aikštelėje?
„Norėtume įrengti viską taip, kaip Vokietijoje, bet yra viena problema – Lietuvoje žiemą daug sniego. Jis valomas traktoriais, o aikštelėje esančius nelygumus jie sudrasko.
Būna, kad miestų architektai siūlo pakloti kitokią dangą, bet mes esame praktikai, eksploatuojantys parkavimo aikšteles. Ir aš norėčiau prie parduotuvių gražesnės, žalios dangos, bet per žiemą ji būtų suniokota.
Žalioji veja ant stogo taip pat ne mums. Tai būtų gražu pažiūrėti, bet tokios dangos priežiūra labai sudėtinga.
Išlieka ir grėsmė, kad ji gali praleisti vandenį. Svoris – ypač žiemą, taip pat būtų didelis, vadinasi, reikėtų daug pinigų išleisti ypač tvirtoms konstrukcijoms, o joms pagaminti reikėtų daug energijos. Netvaru“, – patikino D.Dundulis.
Išmanusis apšvietimas
- Prieš metus rekonstruotoje Vilniuje, Ukmergės gatvėje, esančioje „Hyper Norfos“ parduotuvėje buvo įdiegta nauja moderni elektros energijos taupymo sistema.
- Įrangos veikimo principas panašus į judesio daviklių. Prietaisai reaguoja į pirkėjus, esančius prekybos salėje. Jie 30–50 proc. sumažina apšvietimo intensyvumą tose parduotuvės zonose, kur pirkėjų nėra.
- Tuomet, kai pirkėjų srautas mažas, ši sistema veikia ypač efektyviai. Žmonės to nė nepastebi, nes ten, kur jie atsiduria, – prie prekių lentynų ar vitrinų, apšvietimas tampa ryškus.
- Kol kas tai vienintelė tinklo parduotuvė, kurioje vykdomas šis bandomasis projektas.
