Ž.Mauricas sako, kad pavasaris į Lietuvą ateis kiek vėliau, jis bus vėsesnis – tai iš dalies lemia ir ekonomikos situacija pasaulyje ir tai, kad išlieka geopolitinių rizikų ir gali būti mokesčių politikos pokyčių. „Luminor“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika, įvertinus mokesčių augimo tikimybę, augs 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu Latvijos augs 1,2 proc., tačiau Estijos susitrauks 1 proc. Pernai Baltijos šalys sugebėjo išsisukti su 0,3 proc. nuosmukiu.
Lietuva atrodo ženkliai geriau nei kitos Baltijos šalys, tikina Ž.Mauricas, pridurdamas, kad šalis pagrįstai užima lyderės pozicijas Baltijos šalyse. Tiek apdirbamoji pramonė, tiek mažmeninė prekyba, tiek finansinių paslaugų eksportas – džiugina. Tačiau nuotaikos statybų sektoriuje, pramonėje prastėja.
Ekonomisto manymu, Lietuvos ekonomikai pasisekė į recesiją giliau nepanirti dėl kelių priežasčių: aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus, atsparių namų ūkių vartojimo, augančio viešojo sektoriaus investicijų. Tačiau pramonė pernai buvo recesijoje, šiemet ryškaus atsigavimo neprognozuojama.
Kaip skelbiama banko apžvalgoje, prognozės išsipildė ir infliacija reikšmingai sumažėjo ir šių metų pradžioje Lietuvoje ir Latvijoje nukrito žemiau euro zonos vidurkio ir tesiekė apie 1,0 proc. Tuo metu Estijoje infliacija augo iki 4,2 proc.
Išskiriama, kad infliacija Baltijos šalyse mažina sumažėjusios energetinių prekių bei nebeaugančios maisto bei kitų prekių kainos. Paslaugų kainų augimas išlieka spartus, tačiau dėl santykinai mažo jų svorio vartojimo krepšelyje, šių kainų augimas turi santykinai mažesnį poveikį bendram infliacijos augimui, lyginant su Vakarų Europos šalimis.
Europai, tuo pačiu ir Lietuvai, ypač svarbi Ukrainos pergalė Rusijos sukeltame kare. Čia Europa turi atsilaikyti energetine, karine, ekonomine prasme. Sekasi neblogai tik energetikai, likusiuose sektoriuose Europai sekasi ne per geriausiai, mano ekonomistas.
„Rusijai nepavyko sušaldyti Europos, užsukus gamtinių dujų kranelį. Šių metų pradžioje gamtinių dujų kaina laikėsi žemiau 30 eurų už megavatvalandę. Sumažėjus jų kainoms, sumažėjo ir elektros kainos, kurios kone sugrįžo į 2018–2019 metų lygį“, – duomenimis dalijosi ekonomistas.
Rusijai taip pat nepavyko sukelti naftos ir produktų kainų krizės – naftos kainos panašios į tas, kurios rinkoje laikėsi prie karą. Lietuvoje buvo pažadintas ir „energetikos milžinas“, kurio dalis ir įtaka bendroje energijos gamybos struktūroje auga. Manoma, kad dar šiemet atsinaujinančios elektros energijos dalis suvartojimo struktūroje turėtų pasiekti 40–50 procentų.
Lietuvai itin svarbi Vokietijos ekonomika vis dar nerodo džiuginančių rezultatų dėl didelės energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir per didelės ekonominės priklausomybės nuo Kinijos. Nesitikima, kad Vokietijos ekonomika 2024–2025 m. augs reikšmingai. Tuo metu Šiaurės šalių ekonomikas stabdo aukštos palūkanų normos – dėl to ekonominis pavasaris bus vėlyvas.
Kokia situacija su atlyginimais, NT?
Ž.Mauricas pažymi, kad Vilniaus gyventojų skaičiais auga eksponentiškai – tai yra vienas sparčiausių augimų visoje Europos Sąjungoje. Tačiau kartu auga ir kiti Lietuvos didmiesčiai.
„Luminor“ ekspertų duomenimis, Baltijos šalių nedarbo lygis išliko palyginti nedidelis, dirbančiųjų skaičius toliau didėjo, nepaisant išaugusio neapibrėžtumo ir ekonominio nuosmukio. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvoje nedarbo lygis turėtų nežymiai padidėti, tačiau užimtųjų skaičius ir toliau augs panašiu tempu kaip ir 2022–2023 metais.
„Nepaisant kiek išaugusio nedarbo lygio, Lietuvoje darbo užmokesčio augimas išlieka sparčiausias Baltijos šalyse ir ši tendencija išliks ir kitąmet. Tiesa, dviženklio darbo užmokesčio augimo tempo jau nevertėtų tikėtis, juolab kad privačiame sektoriuje jau 2023 metų pabaigoje atlyginimų augimas tapo vienaženkliu.
Be to, darbo užmokesčiui augant sparčiau nei produktyvumui, darbuotojams atitenkanti BVP pyrago dalis Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo ir jau pasivijo ES vidurkį. Ekonomikos augimui išliekant vangiam, darbo užmokesčiui atitenkanti BVP pyrago dalis Lietuvoje, tikėtina, šiais metais jau viršys ES vidurkį, o tai, savo ruožtu, mažins tolesnį atlyginimų augimo potencialą“, – dėstė Ž. Mauricas.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje, „Luminor“ atstovas akcentavo, kad 2021 ir 2022 metais priminė įsibėgėjusį garvežį – NT kainų indeksas Lietuvoje nuo 2019 m. 4 ketvirčio iki 2023 m. 3 ketvirčio padidėjo 62,3 proc., Estijoje – 52,8 proc. Tai, anot ekspertų, viršijo spartų darbo užmokesčio augimą, sumažinusį nekilnojamojo turto įperkamumą.
„Natūralu, kad pernai garvežį teko pristabdyti ir aušinti perkaitusį katilą. Estijoje šis procesas buvo gana staigus – pernai NT kainos stabilizavosi, o kai kuriuose būsto segmentuose netgi krito. Lietuvoje kainos vis dar didėjo, tačiau stabilizacijos procesus stebime šių metų pradžioje. Šie pokyčiai vyksta tebedidėjančių gyventojų pajamų fone, todėl grynai statistiškai Lietuvoje ir Estijoje šiemet turėtumėm fiksuoti padidėjusį būsto įperkamumo rodiklį“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Ekonomistas dar atidėjo prognozę, pagal kurią Europos Centrinis Bankas turėtų mažinti palūkanų normas. Dabar manoma, kad jos galėtų būti mažinamos rugpjūtį.
