Kaip pažymima Lietuvos Verslo tarybos rašte Vyriausybei, toks papildomų pajamų šalies gynybai finansuoti surinkimo modelis būtų visuotinai teisingas – prie gynybos išlaidų finansavimo prisidėtų ir gyventojai, ir Lietuvoje veikiantis verslas.
Taip pat Verslo taryba pabrėžia, kad šis papildomas gynybos finansavimas turėtų veikti ribotą laiką – iki 2030 metų sausio 1 d.
Be to, pažymima, kad verslas pats imasi iniciatyvų siūlyti Vyriausybei numatyti gynybos finansavimui didesnes lėšas, nei diskutuojama dabar, todėl pritaria subalansuotam mokesčių didinimui, kaip nurodyta aukščiau. Tačiau, akcentuojama, kad didžiausios įplaukos į biudžetą gaunamos ne padidinus mokesčius, bet užtikrinus konkurencingesnę investicinę ir verslo aplinką, ypač kai geopolitinės sąlygos iš esmės stabdo investicijų augimą.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius priduria, jog prie ambicingesnio gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir dar vienas svarbus žingsnis – siūloma apsvarstyti galimybę sumažinti nedarbo dienų skaičių.
„Lietuvos Verslo taryba siūlo užsibrėžti ambicingesnį gynybos finansavimo didinimą, papildomai atsisakant dviejų nedarbo dienų pasirinktinai (šiuo metu Lietuva yra viena iš daugiausiai nedarbo dienų turinti valstybė). Verslo taryba atkreipia dėmesį, kad per vieną darbo dieną Lietuvoje sukuriama daugiau kaip 100 mln. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – savo feisbuko paskyroje antradienį teigė V.Janulevičius.
Ž. Mauricas: Lietuva turi daug žemai kabančių vaisių
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tam, jog būtų gaunamos papildomos lėšos gynybos finansavimui, tikriausiai bus pasirinkta eiti PVM ir pelno mokesčio kėlimo keliu. Vis tik, anot jo, geriausias sprendimas šiuo klausimu būtų buvęs įgyvendinti mokesčių reformą, tačiau tam šiuo metu galimybės yra menkos.
„Tikėtina, kad bus eita paprasčiausiu keliu, kuriuo buvo eita ir anksčiau, ir Estijoje, tai PVM. Greičiausias, lengviausias būdas surinkti daug mokesčių ir socialinio teisingumo vardan bus padidinti kai kurie kiti mokesčiai, visų pirma pelno mokestis tam, kad parodyti, jog ne tik plačioji visuomenė prisideda prie krašto apsaugos finansavimo, bet ir verslas“, – trečiadienį po „Luminor“ pristatytos ekonominės apžvalgos žurnalistams kalbėjo Ž.Mauricas.
„Bet geriausias kelias būtų buvęs mokesčių reformą daryti“, – tikino jis.
Ž.Mauricas pažymėjo, kad dar prieš keletą metų reikėjo įgyvendinti mokesčių reformą ir tai būtų leidę tiek padidinti sistemos teisingumą, tiek surinkti daugiau mokesčių.
„Esu sakęs, kad saugiausias scenarijus, jei būtų pavykę įgyvendinti mokesčių reformą prieš keletą metų, kada tam buvo tinkamas metas. (...) Ypatingai pandeminiu metu buvo tokie dideli ekonomikos svyravimai, kad buvo idealiausias metas daryti tokio pobūdžio reformas“, – sakė ekonomistas.
„Lietuva turi daug žemai kabančių vaisių, kuriuos nuskynus galima būtų ir padidinti mokesčių sistemos teisingumą, ir surinkti daugiau mokesčių“, – aiškino jis.
Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I.Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
