Importo mokesčiai didėja
Kovo pradžioje Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad ruošiasi taikyti tarifus, t. y., importo mokesčius visiems iš Kinijos įvežamiems elektriniams automobiliams. Teigta, kad buvo rasta „svarių įrodymų“, kad Kinijos vyriausybės agentūros neteisėtai subsidijavo šį eksportą, o Kinija tai neigė.
Tarifų dydis bus nustatytas tik vasarą, tačiau nuo kovo 7 d. jie bus taikomi visiems importuojamiems elektriniams automobiliams.
Gruodžio mėnesį vizito Pekine metu Europos vadovai perspėjo, kad Kinija kompensuoja būsto krizę statydama daug daugiau gamyklų, nei jai reikia.
Jungtinių Tautų Pramonės plėtros organizacijos duomenimis, Kinija jau dabar pagamina trečdalį pasaulio pramoninių prekių – daugiau nei Jungtinės Valstijos, Vokietija, Japonija ir Pietų Korėja kartu sudėjus.
ES taip pat svarsto galimybę nustatyti importo apribojimus vėjo turbinoms ir saulės baterijoms iš Kinijos. Indija praėjusį rugsėjį paskelbė, kad nustatys plačius muitus plienui iš Kinijos. Turkija skundžiasi, kad Kinija vienpusiškai siunčia jai eksportuojamą produkciją, o perka mažai. Tuo metu JAV įvedė dar ilgesnį sąrašą apribojimų šalies aukštųjų technologijų eksportui.
Leidinys skelbia, kad Kinija rado būdų, kaip apeiti kai kuriuos tarifus. Vis daugiau kiniškų komponentų keliauja į tokias šalis kaip Vietnamas, Malaizija ir Meksika. Šios šalys apdoroja prekes, kad jos būtų laikomos jų pačių gaminiais, o ne pagamintais Kinijoje. Tada šios šalys siunčia prekes į JAV ir ES, kurios joms taiko mažus tarifus arba net netaiko jokių tarifų.
Be gresiančių tarifų importuojamiems švarios energijos produktams, Europa netrukus pradės laipsniškai įvesti mokestį importuojamiems produktams iš viso pasaulio pagal jų gamybos metu išmetamo anglies dioksido kiekį, kuris keičia klimatą.
Naujasis mokestis vadinamas anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmu (angl. carbon border adjustment mechanism). Europoje jis pramintas „C-bomba“, nes juo bus smarkiai apmokestinamas importas, tiesiogiai ar netiesiogiai įvežamas iš Kinijos.
Du trečdaliai elektros energijos Kinijoje pagaminama deginant labai taršias anglis, o tai reiškia, kad naujasis mokestis gali būti taikomas daugeliui į Europą eksportuojamų prekių.
Kaltina nesąžininga protekcionizmo banga
Kinija rado būdų, kaip apeiti kai kuriuos tarifus. Vis daugiau kiniškų komponentų keliauja į tokias šalis kaip Vietnamas, Malaizija ir Meksika. Šios šalys apdoroja prekes, kad jos būtų laikomos jų pačių gaminiais, o ne pagamintais Kinijoje. Tada šios šalys siunčia prekes į Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą, kurios joms taiko mažus tarifus arba net netaiko jokių tarifų.
JAV prekybos atstovė įspėjo, kad 2026 m. vasarą bus peržiūrėtas JAV, Meksikos ir Kanados susitarimas, kuris pakeitė Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą. Ji užsiminė, kad Jungtinės Valstijos gali primygtinai reikalauti sugriežtinti komponentų, ypač automobilių, kilmės taisykles.
Europa ir Jungtinės Valstijos taip pat susiduria su Kinijos keliama grėsme jų ilgalaikiams ekonominiams santykiams besivystančiose šalyse, kurios vis dažniau renkasi pigesnes kiniškas prekes. Didžiojoje Lotynų Amerikos ir Afrikos dalyje šalys dabar iš Kinijos perka daugiau nei netoliese esančios pramoninės demokratinės šalys, o Jungtinės Valstijos ir Europa dėl to mažai ką gali padaryti.
Savo ruožtu Kinijos pareigūnai pirmadienį pasibaigusioje metinėje šalies įstatymų leidžiamosios valdžios sesijoje išreiškė susirūpinimą dėl, jų nuomone, nesąžiningo protekcionizmo bangos.
Užsienio prekybos pareigūnai ir ekonomistai paprastai nurodo tris Kinijos pramonės politikos aspektus, kurie padeda eksportui: valstybiniai bankai teikia paskolas gamykloms mažomis palūkanomis; miestai perduoda valstybinę žemę gamyklų statybai už nedidelę kainą arba visai nemokamai; valstybinis elektros tinklas palaiko žemas kainas.
Kinijos centrinio banko duomenimis, naujos paskolos pramonei pernai nuo 83 mlrd. dolerių 2019 m. išaugo iki 670 mlrd. dolerių. Priešingai, grynasis skolinimas nekilnojamajam turtui 2019 m. sudarė 800 mlrd. dolerių, tačiau pernai sumažėjo 75 mlrd. dolerių.
Vakarų ekonomistai ir net kai kurie Kinijos ekonomistai ragino šalį labiau padėti vartotojams, o ne didinti gamybos apimtis gamyklose. Premjeras Li Čiangas, antrasis pagal rangą Kinijos pareigūnas po Si Dzinpingo, praėjusią savaitę savo metinėje kalboje įstatymų leidžiamosios valdžios atstovams pareiškė, kad žengs šia kryptimi, tačiau jo žingsniai buvo nedideli.
Pavyzdžiui, jis sakė, kad Kinija padidins minimalias valstybines pensijas senjorams, bet tik 3 doleriais per mėnesį. Tai kainuotų mažiau nei dešimtadalį procento šalies ekonominės produkcijos.
Parengta pagal „The New York Times“ informaciją.
