„Mūsų vertinimu, prioriteto tvarka dėliotųsi taip: pirmiausia eina mokestinės lengvatos, paskui galbūt būtų galima spręsti tam tikrus mokesčių sistemos skirtumus ar mokestinių pajamų dalies, kur atsiliekame nuo kitų valstybių nuosavybės ir turto mokesčių prasme, uždengimą“, – paklaustas apie Finansų ministerijos pristatytus keturis variantus surinkti lėšas šalies gynybai sakė G.Šimkus.
„Kitu žingsniu ateinama prie PVM didinimo. Tai būtų greitas ir paprastas būdas surinkti pajamas. Bet mes turime PVM lengvatas, ir turime viską vertinti šiame kontekste. Antras dalykas, didesnę dalį savo pajamų suvartoja skurdesni asmenys ir tai yra vienas iš PVM didinimo minusų“, – pabrėžė jis.
Jis pridūrė, kad PVM ar kitų mokesčių padidinimas taip pat sukurtų dar didesnę atskirtį tarp visuomenės ir grupių, kurios yra „privilegijuotos“ ir turi lengvatas.
„Kalbant apie visuomenės grupių apmokestinimą, mes turime suprasti, kad yra visuomenės ar verslo grupės, kurios turi privilegijas“, – paminėjo jis.
Anot LB valdybos pirmininko nuosavybės ir turto mokesčiai daro mažiausią poveikį ekonomikoje bei yra vieni mažiausių Lietuvoje. Jis pastebėjo, kad tarp Finansų ministerijos siūlymų, tokių mokesčių padidinimas nebuvo paminėtas, kaip vienas iš galimų gynybos finansavimo šaltinių.
„Nuosavybės ir turto mokesčiai daro mažiausią poveikį šalies ekonomikos raidai, nes mokestis atsiranda jau įvykus apmokestintai veiklai. Kitas dalykas yra, kad jeigu palyginame Lietuvos mokesčių sistemą su ES vidurkiu, mes matome, kad būtent nuosavybės ir turto mokesčių srityje labiausiai ir atsiliekame“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
G.Šimkus taip pat paminėjo, kad siekiant lėšų vienkartiniams projektams, skolinimasis turėtų būti pirminis apsvarstomas finansų šaltinis.
„Vienkartinio poreikio išlaidas galima nukirpti su skolintomis lėšomis. Tos vienkartinės ir didelės išlaidos net turėtų būti finansuojamos skolintomis lėšomis“, – tikino G.Šimkus.
Galiausia LB valdybos pirmininkas paminėjo, kad supranta, jog dalis tokių siūlymų būtų politiškai neįmanomi, bet ekonomiškai būtų efektyviausi žingsniai.
„Suprantu, kad kai kurie dalykai gali būti įvardinti, kaip labai sunkūs ar politiškai neįmanome. Bet mes į šį klausimą žiūrime ne kaip politikai, bet kaip ekonomistai“, – sakė jis.
Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I.Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
