Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107–202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus.
„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – pranešime sakė RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis specialistas Vaidotas Radzevičius.
Pasak jo, duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m., taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s.
Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms. Delsa rodo kokios reakcijos, greitos ar lėtos, į veiksmus atliekamus vartotojo galinėje įrangoje galima tikėtis iš tarnybinės stoties, kuri teikia turinį ar paslaugą.
„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims ir pan. Įprastų tinklalapių užkrovimo laikui delsa neturi didelės įtakos. Duomenų gavimo sparta, tarnybinės stoties (kurioje yra tinklalapis) apkrova, paties tinklalapio struktūra ir turinio elementai turi ženkliai didesnę įtaką per kiek laiko jis užsikraus“, – aiškino RRT atstovas.
Jo teigimu, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.
„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – pabrėžė ekspertas.
RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose RRT automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais keliais ir miestų gatvėmis, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone važiuojant keleivių pervežimo maršrutais.
„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – dėstė V. Radzevičius.
Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti.
„Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius“, – sakė V. Radzevičius.
