Situacija beprecedentė: iš branduolinės valstybės ir nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės dar niekada nemėginta atimta tiek daug pinigų. Taip, Irakas buvo priverstas sumokėti reparacijas Kuveitui ir kitoms nuo pirmojo karo nukentėjusioms šalims. Argentina buvo įpareigota sumokėti kompensaciją už Folklando salas. Tačiau tokio didelio masto konfiskavimo pasaulis netaikė nuo Versalio sutarties, kuria po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijai buvo nustatyta milžiniška duoklė.
Vis dažniau pasigirsta balsų už rusiškų lėšų konfiskavimą. Daugėja scenarijų, kaip konfiskuoti turtą, kurio liūto dalį Kremlius prieš karą perkėlė iš JAV į Europą, tikėdamasis, kad ES dėl Ukrainos nenutrauks ryšių su Rusija, didžiausia savo prekybos partnere ir pagrindine energijos tiekėja.
Tuo metu tokio scenarijaus kritikai Vakaruose baiminasi, kad tai pakenks finansiniam stabilumui ir dolerio bei euro, kaip pagrindinių pasaulio rezervinių valiutų, vaidmeniui. Kremlius savo ruožtu žada atsakyti konfiskuodamas Rusijoje įstrigusį Vakarų turtą.
JAV, Europa ir sąjungininkės dėl konfiskavimo norėjo susitarti iki vasarį įvykusio G7 susitikimo, tačiau nepavyko. Kitas terminas – išsivysčiusių demokratinių šalių lyderių susitikimas Italijoje birželio viduryje.
Situacija kasdien darosi vis painesnė. „BBC.com“ pabandė atsakyti į pagrindinius klausimus: kiek pinigų įšaldyta, ar jie gali būti paimti iš Rusijos ir perduoti Ukrainai, kokiu būdu, kokios bus pasekmės?
Kodėl nori konfiskuoti
Pirmasis argumentas – Rusijos agresija padarė milžinišką žalą Ukrainai. Pasaulio bankas jau apskaičiavo, kad šalies atkūrimo ir atstatymo išlaidos sieks 411 mlrd. dolerių, o tai yra daugiau nei įšaldyto Rusijos turto suma.
Dar 2023 m. gruodį G7 lyderiai pažadėjo, kad neatlaisvins lėšų, kol Kremlius nekompensuos Ukrainai nuostolių.
„Logika paprasta. Rusijos turtas artimiausioje ateityje į Rusiją negrįš. O Ukraina gaus kompensaciją iš Rusijos pagal tarptautinę teisę“, – už turto konfiskavimą agitavo Philipas Zelikowas iš Stanfordo universiteto. Jis – JAV valstybės departamento veteranas ir vienas pirmųjų viešai iškėlė Rusijos turto klausimą po invazijos į Ukrainą.
„Man iš karto pasirodė logiška, kad šalys norės pasinaudoti susidariusia padėtimi ir įšaldytus Rusijos pinigus panaudoti Ukrainai padėti. Tačiau joms prireikė beveik dvejų metų, kad tai padarytų“, – kalbėjo jis.
Antrasis argumentas – parodyti Vladimirui Putinui Vakarų vienybę ir ryžtą tuo metu, kai tuo vis labiau abejojama dėl JAV Kongreso atsisakymo skirti pagalbą Ukrainai ir ginčų ES dėl sankcijų ir karinės pagalbos masto.
„Putinas supranta tik jėgos kalbą. Ir jam reikia demonstruoti tą jėgą, kad būtų taika. Nes šiandien, pripažinkime, Putinas mums juokiasi į akis“, – sakė Europos Parlamento biudžeto komiteto vadovas, buvęs Belgijos finansų ministras Johanas van Overtveldas.
Jis pasiūlė savo schemą – nekonfiskuoti 190 mlrd. eurų Europoje įšaldyto Rusijos turto, bet panaudoti jį kaip paskolos užstatą. Pinigai turėtų būti perduoti Ukrainai, o Rusija, pasibaigus karui, turėtų būti priversta grąžinti paskolą. „Turime veikti drąsiau, – kalbėjo jis. – Taip, beveik 200 mlrd. eurų konfiskavimas kelia teisinę, piniginę ir geopolitinę riziką. Tačiau daug pavojingiau dabar sėdėti nieko neveikiant“.
Trečiasis argumentas – Ukrainai pinigų reikia dabar, o Vakarai jų skiria vis mažiau ir mažiau. Parama Ukrainai kasmet atsieina dešimtis milijardų dolerių, ir nors Europai pavyko įveikti politinius nesutarimus ES ir patvirtinti pagalbos biudžetą, JAV, antroji pagrindinė Ukrainos pasipriešinimo rėmėja, praėjusių metų pabaigoje sustabdė paramos skyrimą. O prezidento rinkimų vienas lyderių Donaldas Trumpas pagrasino neskirti Ukrainai nė cento, jei lapkritį laimės rinkimus.
Be karinės pagalbos, Ukrainos kariuomenė pralaimi Rusijai, o be finansinės paramos valstybės iždas gali neturėti pakankamai lėšų išlaikyti šalį, mokėti pensijas ir atlyginimus bei atstatyti svarbią infrastruktūrą, kurią rusai kasdien bombarduoja.
Šiais metais Kijevui reikės apie 40 mlrd. dolerių pagalbos, iš kurių ES ir Tarptautinis valiutos fondas kol kas pažadėjo tik pusę. Rusijos turto konfiskavimas padėtų Vakarams išspręsti finansinę paramos Ukrainai problemą kelerius metus į priekį.
Kas – už, kas – prieš
Amerikiečiai pasisako „už“. Netgi iždo sekretorė Janet Yellen jau pasisako už konfiskavimą. Dar gruodį ji nerimavo dėl dolerio likimo, tačiau vasario pabaigoje, G20 ministrų ir bankininkų susitikime, pakeitė toną.
„Mūsų koalicija, atstovaujanti daugiau nei pusei pasaulio ekonomikos, įsipareigojo neatlaisvinti 285 mlrd. dolerių vertės Rusijos turto, kol Rusija neatlygins didžiulės padarytos žalos, – sakė ji. – Manau, turime skubiai rasti būdą, kaip panaudoti Rusijos turtą, kad padėtume Ukrainai finansuoti gynybą ir atstatymą. Tam yra svarių teisinių, ekonominių ir moralinių argumentų. Tačiau privalome veikti kartu ir apgalvotai.“
J.Yellen nustojo nerimauti dėl dolerio ir euro: pasaulyje vis dar beveik 60 proc. santaupų laikoma doleriais, apie 20 proc. eurais ir tik apie 3 proc. Kinijos juaniais.
„Iš tikrųjų alternatyvų doleriui, eurui ir jenai nėra, tad dėl to pernelyg nesijaudinu. Finansiniam stabilumui kiltų vienintelis pavojus, jei šių valiutų būtų masiškai atsisakoma. Tačiau manau, kad tai mažai tikėtina, ypač atsižvelgiant į unikalią situaciją, kai Rusija įžūliai pažeidinėja tarptautines normas“, – komentavo J.Yellen.
Tačiau amerikiečių nuomonė čia – antraeilė. Svarbiausią žodį taria europiečiai: iš 285 mlrd. dolerių Rusijos rezervų Jungtinėse Valstijose įšaldyta tik apie 5 mlrd. dolerių. Beveik visa likusi suma guli sąskaitose Europoje.
Europos politikai iš pradžių buvo atsargūs, tačiau artėjant birželį vyksiantiems ES rinkimams ir iškilus problemoms dėl JAV paramos Ukrainai patvirtinimo, jie pradėjo kalbėti apie konfiskavimą.
„Atėjo laikas pradėti kalbėti apie tai, kad iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną būtų galima panaudoti bendram karinės įrangos Ukrainai pirkimui“, – vasario pabaigoje sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Europos Komisija rengia planą, kaip iš dalies panaudoti Rusijos pinigus arba pelną, gautą iš jos investicijų, tačiau jis dar nepateiktas. Galbūt planas pasirodys iki kovo 21–22 d. vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo. Tačiau bet koks siūlymas gali susidurti su vienos iš 27 ES šalių pasipriešinimu. Vengrija tradiciškai blokuoja sankcijas Rusijai ir jau pasisakė prieš turto konfiskavimą.
Skeptikų stovykloje esančius prorusiškus politikus remia technokratai iš šalių, griežtai pasisakančių prieš Rusijos agresiją.
„Kiekvienas žingsnis šia kryptimi (konfiskavimo – red. past.), ypač centrinio banko turto, turi būti kruopščiai pasvertas teisėtumo ir pasekmių požiūriu. Mūsų tikslas – paremti Ukrainą ir susilpninti Putiną, o ne susilpninti Vakarus ir pakenkti pasaulio tvarkai bei finansiniam stabilumui“, – sakė Vokietijos finansų ministrė Christiane Lindner.
O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas leido nusavinti palūkanas už įšaldytą turtą, tačiau teigė, kad pats turtas neturėtų būti liečiamas. „Mes nepritariame, kad būtų daroma tai, ką draudžia tarptautinė teisė, ir pradedama diskusija, kuri, manau, susilpnins Europą“, – kalbėjo E.Macronas.
Kokios svarstomos galimybės
Įšaldytas turtas yra Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargos, kurias jis prieš karą laikė užsienio sąskaitose doleriais, eurais, svarais sterlingų, jenomis ir frankais. Didžioji jų dalis – beveik 200 mlrd. eurų – laikoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“ vertybiniais popieriais.
Iš obligacijų gaunamos pajamos kai kurios išperkamos ir paverčiamos grynaisiais. Pagal Belgijos įstatymus šios pajamos gali būti apmokestinamos nors ir 100 proc.
Kadangi kalbama tik apie vieną šalį ir mokestį, o ne konfiskavimą, tai – pinigai, apie kuriuos iki šiol buvo diskutuojama. Tačiau tokiu keliu ES per metus Ukrainai gaus tik porą milijardų eurų, mat kalbama vien apie palūkanas, o ne apie didžiąją dalį Rusijos įšaldytų atsargų.
Be to, nebus galima atsiimti jau sukauptų beveik 4 mlrd. eurų palūkanų, nes net ir priėmus įstatymą, jis negaliotų atgaline data. Prie viso to reikia pridėti, kad ir jų mokėjimas jau atidėtas dėl teisminių ginčų su Rusija.
„Palūkanos yra lašas jūroje, turint omenyje Ukrainos poreikius, – įvertino Europos Parlamento Biudžeto komiteto vadovas J. van Overtveldas. – Vis dėlto tai yra vidurio kelias tarp nieko nedarymo ir tik palūkanų paėmimo“.
Sprendimas, ką daryti su didžiąja dalimi Vakaruose konfiskuotų Rusijos pinigų, dar nepriimtas. Kol kas aišku tik tiek, kad net jei 27 ES šalys kitą savaitę staiga tarpusavyje susitars, jos nesiims jokių vienašališkų veiksmų be visiškos ir besąlygiškos sąjungininkių – JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Australijos ir Japonijos – paramos. O to teks palaukti bent iki G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje birželį.
