Vėjo jėgainių priešininkai pasitelkė šmeižto taktiką

„Suprantu gyventojus, kurie gal ir nenori pro namų langus regėti tolumoje sparnais mojuojančių vėjo jėgainių. Bet vargu ar gyventojų sveikatos ir kraštovaizdžio išsaugojimas, kaip ir paukščių apsauga, kaip teigia asociacija „Kraštovaizdis“, yra pagrindinis jos tikslas.

Ši asociacija yra aiškiai deklaravusi, kad jos vienintelis tikslas – užkirsti kelią vėjo jėgainių parkui. Paukščių tema šiuo metu yra pasirinkta kaip pagrindinis būdas projektui sustabdyti“, – tikino Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narė, ornitologė Eglė Pakštytė.

Tai liudija nuo 2023-iųjų pavasario iš „Kraštovaizdžio“ asociacijos visomis kryptimis skriejantys raštai, kuriuose užsipuolama draugija esą kaip neturinti kompetencijos ar paisanti užsakovų – vėjo jėgainių parko plėtotojų norų.

Estijos saulės ir vėjo jėgainių plėtojimo įmonių grupė „Evecon“ yra šio sektoriaus lyderė Baltijos šalyse.

Jai priklausanti bendrovė „Žalia žemė“ Širvintų rajone ką tik užbaigė kelių šimtų megavatų galios vėjo jėgainių parko poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

Planuojant vėjo jėgainių parkų plėtrą visada yra atliekama standartinė stebėsena. Stebimi plėšrieji ir sklandantys paukščiai, ypač jautriausios vėjo jėgainių poveikiui jų rūšys – ereliai, juodieji gandrai bei šikšnosparniai.

Taigi tuo pat metu, kai pernai pavasarį buvo pradėtas PAV, atsirado ir Teisučio Budos vadovaujama asociacija „Kraštovaizdis“, kuri nuo pirmų dienų įvairias valstybės institucijas užvertė raštais bandydama stabdyti projektą. Kartu ji ėmėsi klaidinti vietos bendruomenes agituodama prieš jį.

Pavyzdžiui, Širvintų savivaldybės prašyta, kad ji įvestų privalomą reikalavimą jėgainių parkui rengti specialųjį planą, nustatyti šiaip jau teisės aktams prieštaraujančius ribojimus dėl jėgainių atstumų iki gyvenamųjų namų.

Bet kone labiausiai kliuvo ornitologams, kartu su „Sweco Lietuva“ atliekantiems PAV.

Įvairiuose raštuose, kurių institucijoms išsiųsta apie 40, ietys link ornitologų skriejo teigiant, jog jie dirba nekompetentingai ir esą atlieka PAV taip, kad būtų naudinga užsakovui – kad tiriamoje teritorijoje būtų užfiksuota kuo mažiau paukščių perimviečių, lizdaviečių, maitinimosi, žiemojimo ir sankaupų vietų.

Asociacija savo interneto puslapyje krastovaizdis.eu publikuoja visus savo raštus ir skundus, siųstus valstybės institucijoms, savivaldybėms, politikams, įmonėms, nors vėliau jie buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Ar yra geranoriškumo ribos? Ornitologai į šį klausimą dar neturi atsakymo. Pusmetį atlaikę kaltinimų laviną jie svarsto, ar dėl asociacijos skleidžiamo šmeižto ir spaudimo nevertėtų kreiptis į teismą bei teisėsaugos institucijas.

Tai jau yra padarę investuotojai – vasarį „Evecon“ teisme pateikė ieškinį asociacijai „Kraštovaizdis“ ir jos prezidentui T.Budai, kurie yra kaltinami melagingos informacijos skleidimu.

Prašomi informacijos ornitologai išties iš pradžių geranoriškai bendradarbiavo su asociacija. Pavyzdžiui, pasidalijo kontaktais stebėtojų, kurie vyko į planuojamo jėgainių parko statybų teritoriją.

Bet T.Buda ir asociacija nesustojo. Ėmė prašyti susitarimų su užsakovais kopijų, sutarties kainų, ataskaitą rengusių specialistų pavardžių.

Taip pat nurodyti maršrutus, kuriais ornitologai judėjo nustatydami paukščių perimvietes bei susitelkimo vietas.

Kartu buvo siunčiami raštai Aplinkos ministerijai dėl neva abejotino draugijos objektyvumo PAV procese, mat, asociacijos nuomone, sudarę sutartį su projekto plėtotoja „Žalia žeme“ ornitologai veikia galimo intereso konflikto sąlygomis. Galiausiai, kai buvo pateikti paukščių ir šikšnosparnių stebėjimo rezultatai, asociacija ir jos vadovas sumanė, kad LOD turi pakoreguoti ir papildyti savo ataskaitą „Kraštovaizdžio“ nurodytais duomenimis.

Anot ornitologų, būta ir nepavydėtinų situacijų, kai „Kraštovaizdžio“ atstovai, atvykę į draugijos biurą, ne tik menkino darbuotojus, bet ir jiems grasino.

„Vos tik pradėjome PAV, asociacija ėmė prašyti konfidencialios informacijos. Tai – visiškas nesusipratimas. Jos niekam nevalia atskleisti. Juk dalyvaujame viešųjų pirkimų konkursuose konkuruodami su kitomis paukščių stebėseną atliekančiomis įmonėmis.

Kita vertus, kaip žmonės, kurie neturi kompetencijos, gali įvertinti tai, ar mes gerai atliekame tyrimus? Tai padaryti gali tik atsakingos institucijos.

Apskritai asociacijos atstovai visiems melavo, kad mes neradome lizdų. Radome jų, ne kartą nurodėme didesnę paukščių veisimosi teritoriją, kurioje negalima statyti jėgainių.

Daug neteisybės buvo paskleista apie mus. Neapsieita ir be šantažo, esą jeigu surašysime ataskaitoje viską taip, kaip jie nurodys, tai draugausime, jeigu ne – pasimatysime teismuose“, – situaciją apsakė LOD direktorius Liutauras Raudonikis.

PAV ataskaita buvo parengta vasario mėnesį ir iki kovo 13-osios buvo laukiama visuomenės pasiūlymų. Dabar pradėta ją viešinti, nes vėliau ji bus perduota vertinti atsakingoms institucijoms.

Tačiau ornitologai vis dar jaučiasi taip, tarsi ant jų būtų užgriuvusi šmeižto lavina.

„Link manęs grasindami „kraštovaizdininkai“ brovėsi vieną kartą, bet ir to pakanka, – pratarė 12 metų dirbanti vėjo energetikos srityje ornitologė E.Pakštytė. – Situacija labai nemaloni. Tokį spaudimą mes patyrėme pirmą kartą – grasinimus, tikrinimus, kaltinimus. Ir nelabai galime apsiginti. Bet mūsų pozicija nepasikeitė – turime išlikti neutralūs.

Poveikio aplinkai ataskaitoje, kurią pateikėme, nėra jokių pagražinimų: tai jautri paukščiams ir šikšnosparniams teritorija.

Kokie sprendimai bus priimti, nuo mūsų nepriklauso.“

Anot E.Pakštytės, atliekant stebėseną ypač daug dėmesio buvo skiriama šikšnosparniams.

Toje Širvintų teritorijoje nėra intensyvios žemdirbystės, užtat yra nemažai pelkėtų vietų ir šikšnosparniams veistis, maitintis tai ideali vieta.

O paukščių migracijos srautai, anot ornitologės, toje zonoje menkoki – ne didesni nei virš Vilniaus. Nes paukščiai paprastai migruoja tam tikrais koridoriais – upių slėniais, pajūriu, pamariu, kad turėtų kuo pasimaitinti.

„Užtat Širvintų teritorijoje yra perinčių paukščių, kuriems vėjo jėgainių kaimynystė nepalanki. Tokius faktus mes ir pateikėme neslėpdami, kad tai – jautri teritorija. Vien erelių žuvininkų jame peri keturios poros, peri ir jūrinis erelis, juodieji gandrai taip pat mėgsta tą vietą“, – kalbėjo E.Pakštytė.

Tačiau, anot pašnekovės, „Kraštovaizdžio“ asociacija vis tiek sugebėjo apkaltinti tuo, kad jie apskritai neuždraudė vėjo jėgainių statybos.

„Mes neturime tokiems draudimams jokios galios, galime tiktai pateikti faktus.

Atlikdami PAV tai ir padarėme, o juos turės įvertinti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Yra ir dar vienas svarbus dalykas – technologijos sparčiai tobulėja. Yra sukurta ypač veiksmingų priemonių, padedančių plėtoti vėjo energetiką išvengiant paukščių bei šikšnosparnių žūčių. Pavyzdžiui, aukšto dažnio kameros, užfiksavusios sklandantį paukštį, sustabdo vėjo jėgainę.

Kuriamos ir technologijos, kurias valdo dirbtinis intelektas, atpažįstantis paukščius“, – sakė ornitologė.

Paklausus, kodėl asociacijos pasamdyto ornitologo ir LOD lizdų stebėsenos duomenys šiek tiek skyrėsi, E.Pakštytė atsakė, kad tai – dar vienas asociacijos sumanytas spaudimo būdas.

„Iš tiesų gerai, kad asociacija buvo pasamdžiusi ornitologą, nes svarbu kuo tiksliau viską išgryninti. Bet asociacijos motyvas, matyt, kitas. Jai atrodo, kad, pasitelkus paukščius, galima pastoti kelią vėjo jėgainių parko statyboms, o kartu – nepriklausomos energetikos plėtrai“, – kalbėjo E.Pakštytė.

Anot jos, visi lizdai buvo suskaičiuoti, žiemą – dar kartą patikrinti. Jie yra pažymėti saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

„Natūralu, kad jų skaičius nuolat kinta, nes vieni iškrinta iš medžių, dalis tampa nebegyvenami, taigi kasmet situacija keičiasi.

Toje teritorijoje dirbo puikus profesionalas Kęstutis Jarmalavičius.

Jis yra ir LOD narys, ir miškininkas, kuris ir pats iškelia lizdus ereliams. Jis viską atliko puikiai.

Tačiau negalima dėti lygybės ženklo tarp lizdų skaičiaus ir perinčių paukščių porų.

Kiekviena teritorijoje gyvenanti plėšriųjų paukščių pora dažniausiai turi kelis lizdus, pavyzdžiui, mažasis erelis rėksnys jų gali turėti ir tris: viename peri, o kiti yra rezerviniai, kuriuose kartais nakvoja ar apsistoja kitais metais“, – paaiškino ornitologė.

Be to, asociacija paukščių stebėseną atliko gerokai vėliau bei patys priregistravo įvairių perimviečių. Patikrinus jas paaiškėjo, kad tokie lizdai net neegzistavo, jie buvo nurodyti plynuose kirtimuose.

Anot kalbintų ornitologų, jėgainių plėtotojai vargu ar bet kokia kaina statytų jėgaines, nes pakaktų rasti vieną ar du žuvusius erelius ir visą parką tektų stabdyti pusmečiui.

Tokiais atvejais taikomos drastiškos priemonės.

„Užtektų vos poros žuvusių tam tikros rūšies paukščių, ir Aplinkos apsaugos agentūra imtųsi veiksmų – jėgainės būtų stabdomos visam tos rūšies paukščių perėjimo sezonui, vadinasi, pusmečiui.

Štai todėl savo ataskaitoje ir pasiūlėme tam tikrose vietose, per arti lizdų, jėgainių nestatyti, nes per didelė paukščių žūties rizika. O kur rizika mažesnė, siūlėme taikyti poveikio mažinimo priemones. Kokias? Tai turės būti nuspręsta tariantis su aplinkosaugos institucijomis“, – sakė E.Pakštytė.

Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas:

„Apmaudu, kad ir socialiniuose tinkluose asociacijos „Kraštovaizdis“ nuolat buvome juodinami, esą esame nekompetentingi, atmestinai atliekame tyrimus. Buvo meluojama, kad neradome lizdų. Jų radome, ir tai nurodėme pateiktoje ataskaitoje.

Esame kaltinami, kad neva parsidavėme projekto plėtotojams. Taip, rinkoje būna atvejų, kai verslas stengiasi savo projektus bet kokiomis priemonėmis prastumti, nes, atlikus PAV, projektą parduoda energetikams.

O „Žalia žemė“ pati valdys jėgainių parką. Su ja įmanoma konstruktyviai kalbėtis ir jau atliekant PAV dalies jėgainių buvo atsisakyta, nes tai būtų buvusi reali grėsmė paukščiams.

Ir dabar pateiktoje ataskaitoje siūlome dar 14 jėgainių nestatyti. Bet vis tiek tapome asociacijos priešais, nes nenurodėme, kad negali likti nė vienos jėgainės.

Tą vietą pasirinko ne pats verslas, technines sąlygas išdavė energetikai, „LitGrid“. Tokie projektai plėtojami ten, kur yra pakankamas elektros linijų pajėgumas.

O mes buvome užversti kaltinimais, asociacijos skundas pasiekė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Užtat neišsižadame galimybės kreiptis į teismą dėl patiriamo šmeižto, nebent asociacija iš esmės pakeistų savo nuostatas.

Svarbu ir tai, kad atsinaujinančioji energetika yra strateginė valstybės sritis, kuriai ir mes pritariame, tai ji mažina po– veikį klimato kaitai, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė, paukščių – taip pat.

Esame tarptautinės organizacijos „BirdLife International“ partneriai, o jos strategija – reikia padėti plėtotis atsinaujinančiajai energetikai siekiant, kad ji būtų kiek įmanoma saugesnė aplinkai.

Nes klimato kaita kelia didelę grėsmę paukščiams. Nuostata yra tokia, kad visos šalys turi jiems padėti.“

Anot asociacijos „Kraštovaizdis“, PAV ataskaitoje nustatomi atstumai nuo VE iki lizdaviečių yra nepagrįstai ir nepateisinamai per maži, nustatyti vadovaujantis pasenusiomis metodikomis, – jose vėjo jėgainių aukščiai kone dvigubai mažesni, todėl tokios VE darys reikšmingą neigiamą poveikį šalia gyvenantiems ir perintiems paukščiams, sukeldami šių paukščių sužalojimus bei mirtį.

„Prašome ataskaitos ornitologinę dalį parengti iš naujo, vadovaujantis aktualia ir visiems prieinama metodine ir kita informacija nustatant saugius VE atstumus nuo paukščių lizdaviečių“, – teigė PAV įvertinusi asociacija.

Anot jos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio struktūrą – reljefą, miškų išsidėstymą, maksimalų galimą apžvalgos atstumą, jos plotį – ir planuojamas VE vietas, buvo pasirinktas per mažas apskaitos taškų skaičius.

„Vykdant stebėjimus tik minėtuose 19 taškų neįmanoma kokybiškai atlikti perinčių paukščių veisimosi vietų identifikavimo. Tai patvirtina ir LOD vykdytų tyrimų, ir nepriklausomo tyrėjo rezultatai.

Kitų šalių paukščių stebėjimo tyrimuose, pavyzdžiui, Vokietijoje, pabrėžiama, kad stebėjimo taške turi būti po 2 stebėtojus, kurie nepertraukiamai stebi aplinką nustatytą valandų skaičių visas stebėjimo grafike numatytas dienas tam, kad duomenys būtų patikimi.

Vertinimą dėl poveikio paukščiams atlikto tik 1 stebėtojas, surinkti duomenys yra nepakankami ir galimai klaidingi, epizodiški, neatspindintys tikros situacijos.

LOD ataskaitoje pateikti paukščių skrydžių vertinimai puikiai iliustruoja arba stebėtojų kvalifikacijos stoką, arba galimą tendencingą stebėtų rūšių individų, skrydžių aukščių mažinimo tam, kad išvados būtų palankesnės tyrimą užsakiusiai įmonei.

Remiantis tokios apimties stebėjimais neįmanoma daryti jokių patikimų išvadų apie plėšriųjų paukščių skrydžių aukštį, kurie tirtoje teritorijoje gyvena 5–6 mėnesius – mažieji ereliai rėksniai, žuvininkai, vapsvaėdžiai, juodieji gandrai arba ištisus metus, kaip kad jūrinis erelis, ir kiekvieną dieną gali susidurti su vėjo jėgainėmis

Juodųjų gandrų stebėjimas dėl netinkamai parinktų stebėjimo valandų ar ne pagal grafiką vykdomų stebėjimų nebuvo efektyvus, surinkti duomenys yra nepakankami, neapimantys visų, toje teritorijoje gyvenančių paukščių, todėl netinkami išvadoms dėl poveikio šiai rūšiai rengti.

Toks tyrimas laikytinas itin neišsamiu ir atmestinu. Neturint esminės informacijos neįmanoma padaryti jokių išvadų apie paukščius ir VE įtaka jiems. Tačiau tai netrukdo ataskaitos rengėjams brėžti neleistinai mažus ir nesaugius atstumus nuo VE iki lizdaviečių“, – argumentus dėstė „Kraštovaizdis“.

​Kaltina ornitologus

Pasak asociacijos „Kraštovaizdis“, visuomenė itin jautriai vertina galimą poveikį aktualioje teritorijoje gyvenantiems ir perintiems paukščiams. Nieko nuostabaus, kad PAV ataskaitos rengimo laikotarpiu ji kreipėsi į LOD prašydama pateikti vienokią ar kitokią informaciją, tačiau prašomos informacijos suteikta nebuvo.

Toks vengimas ir vėliau nustatytos aplinkybės pažeidžia suinteresuotos visuomenės teises ir neprisideda prie PAV proceso skaidrumo. Be to, tyrimui pasirinkta netinkama, pasenusi metodika. Netinkamų tyrimo metodų naudojimas gali sąlygoti klaidingas išvadas, į kurias atsižvelgiant bus priimami paukščiams ir jų buveinėms pražūtingi sprendiniai.

Naudota metodika yra pasenusi dėl itin sparčios vėjo elektrinių parametrų kaitos, ypač – dėl jų aukščio ir galingumo. Toks senos metodikos taikymas itin palankus vėjo elektrinių plėtotojams, tačiau dažnai dėl mažesnio atstumo iki jėgainių pražūtingas paukščiams. Šiuo metu pasaulyje paukščiams stebėti naudojami ne tik aukščiausio tikslumo prietaisai, bet ir dirbtinio intelekto įrankiai.