„Blogai vertiname. Mes visada raginome Lietuvos verslus kaip galima greičiau išeiti iš Rusijos rinkos, netapti įkaitais. Deja, tie pažadai netapo realybe. Vis dar veikla yra vykdoma. Tai mes nuolat tą sakėme, kad reikia išeiti, yra daug rizikų. Rusija taip pat imasi įmonių nacionalizavimo, tai nežinia, ką galvoja įmonės, kurios vis dar ten veikia. Ten nėra jokių perspektyvų veiklai“, – penktadienį LRT radijui teigė S.Šatūnas.
„Taip pat yra etinis ir moralinis dalykas. Nežinau, kiek mes galime toleruoti tokių įmonių dalyvavimą kuriant Rusijos ekonomiką“, – paminėjo jis.
Jis pabrėžė, kad Rusijoje šiuo metu vykdoma šalyje vis dar veikiančių Europos Sąjungos bendrovių nacionalizacija, tad kyla klausimas, kokias perspektyvas šalyje mato „Vičiūnai“. Visgi, anot viceministro, Rusijoje vis dar veikia 1600 užsienio kapitalo verslų.
„Kalbame ne tik apie Lietuvos įmones, yra nacionalizuojamos ir kitų Europos Sąjungos įmonės. Išleidžiamas oficialus Vladimiro Putino dekretas ir imamasi veiksmų. Nežinau, kaip gaunasi praktiškai, bet teisiškai įmonėje nebelieka investuotojų. Tą turi visi suprasti“, – aiškino jis.
Tuo metu buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas pabrėžė, kad „Vičiūnų“ pateikiamas argumentas, jog vis dar ieško pirkėjų, kuriems galėtų parduoti dukterinė įmonę ir gamyklą yra pagrįstas verslo interesais. Anot jo, kitos bendrovės, atsidūrusios panašioje situacijoje, tiesiog įšaldė savo gamyklas ir pasitraukė iš Rusijos.
„Aš manau, kad turi būti tiesiog uždaryta įmonę. Kitos bendrovės, nerasdamos sprendimo ar kam parduoti, jos sustabdė savo veiklą, ją įšaldė ir išėjo. „Vičiūnai“ motyvavo 2022 m., kad negali sustabdyti veiklos, ieško kito pirkėjo, nes truks produktų grandinė. Mano manymu, tai atsikalbinėjimas, jį lemia verslo interesai“, – tvirtino R.Motuzas.
Parlamentarė Dovilė Šakalienė teigė, kad „Vičiūnams“ toliau remiant Rusijos režimą, būtų galima imtis priemonių prieš „Vičiūnų grupę“, tokių kaip draudimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar papildomi mokesčiai.
„Vienas iš labai gerų pasiūlymų yra draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tikrai būtų galima vertinti, kaip tai įgyvendinti. Kalbama apie papildomą apmokestinimą. Jeigu moka už Rusijos karo mašiną, galbūt norėtumėte sumokėti už Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą? Šiek tiek ironizuoju, nes tiesioginis mokesčių susiejimas būtų sudėtingas. Vis tik manau, kad ieškoti sprendimų reikėtų“, – aiškino D.Šakalienė.
LRT radijas ketvirtadienį pranešė, kad Sovetske veikiančios įmonės „Vičiūnai-Rus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Rolanas Ozarinskas ir tiekimo vadovas Edgaras Pečiulis 2023 m. balandį Maskvoje susitiko su Kubos maisto pramonės ministru ir jo atstovais.
Kaip teigia LRT, į Maskvą atvykusiam Kubos maisto pramonės ministrui Manueliui Sobrino „Vičiūnai-Rus“ vadovai buvo pristatyti kaip Rusijos maisto pramonės atstovai. Anot portalo, Kubos televizijoje skelbtame reportaže ministras vėliau teigė, kad pasirašytos sutartys su Rusijos žuvies produktų gamintojais, spėjama, jog tai „Vičiūnai“.
ELTA primena, kad trečius metus besitęsiantis karas Ukrainoje bei prievolė remti Kremliaus režimo interesus dalies Lietuvos verslininkų neatbaido nuo finansinių ryšių su valstybe agresore. Taip teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento praėjusią savaitę paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Šios kompanijos turi spręsti dilemas dėl savo reputacijos – Vakaruose veikiantys jų partneriai neretai atsisako tęsti ar plėtoti bendradarbiavimą su ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis. Siekdamos sumažinti kylančias rizikas, kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius Rusijoje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo“, – rašoma ketvirtadienį paviešintame dokumente.
