Užsieniečiai atvažiuoja ne dėl užkandžių biure ar smagios darbo aplinkos
„Unicorns Lithuania“ įmonių apklausa parodė, kad iki 2025 m. Lietuvos įmonės samdys 7645 specialistus ir jų reikės dvigubai daugiau nei yra dabar. Visgi, tokių specialistų trūksta visame pasaulyje, o tai reiškia, kad mūsų vietinės įmonės dėl specialistų Turkijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vakarų Europoje ar toje pačioje Lietuvoje konkuruoja su įmonėmis iš JAV, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės.
Žmonės išsikelia gyventi į užsienį, kad daugiau uždirbtų ar galėtų greičiau kilti karjeros laiptais. Taip pat vis daugiau jų susivilioja nuotoline darbo vieta ir galimybe dirbti iš šiltų kraštų, turinčių itin nedidelę pragyvenimo kainą.
Duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, programuotojų atlyginimai Lietuvoje ir Vokietijoje yra labai panašūs, tačiau daugelis Berlyną vis dar renkasi dažniau nei Vilnių. 50 proc. darbdavių Lietuvoje nurodo, kad siūlo papildomas naudas darbuotojams: kineziterapeutą, psichoterapeutą, maistą ofise, pramogas ir kitus privalumus, leidžiančius daugiau laiko praleisti darbe. Vokietijoje dėmesio tam taip pat yra skiriama, tačiau pagrindu vis tiek išlieka lanksčios darbo sąlygos ir profesinis augimas – būtent tai traukia žmones jungtis prie įmonių.
Nuotoliu žmonės dirbti nori dėl laisvės
Pastebima tendencija, kad įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vis rečiau leidžia darbuotojams dirbti nuotoliu. Net ir iš moderniųjų startuolių, visiškai laisvai pasirenkamą darbą nuotoliu šiuo metu leidžia rinktis tik „Vinted“ ir ir dar kelios įmonės. Taip pat dabar yra pamėgtas ir hibridinis modelis, tačiau pastarasis dažnai būna gan griežtas: pasirinktomis dienomis darbuotojai turi būti biure, o kitomis dienomis gali dirbti iš namų. Sunku suprasti kodėl, tačiau dažnai įmonėse būtent pirmadieniai ir penktadieniai yra tos dienos, kuriomis privaloma būti biure.
Su pačiu hibridiniu darbo modeliu problemų nėra, tačiau tai, kad įmonės stengiasi savo darbuotojus suvaržyti ir kontroliuoti kaip įmanoma labiau, prisidengiant „įmonės kultūra“, yra visiška nesąmonė: šiais laikais įmonės kultūrą sukurti nepraleidžiant kas antros dienos biure, labai nesudėtinga. Tam yra bendros veiklos, išvykos ir pan. Tačiau taip pat reikia atsižvelgti ir į tuos darbuotojus, kurie „įmonės kultūroje“ dalyvauti nenori: daugybė asmenų mielai dirba vieni ir pasiekia savo produktyvumo piką dirbdami individualiai. Todėl jiems darbas iš namų – geriausias pasirinkimas.
Na, o dalis darbuotojų nori pasinaudoti nuotolinio darbo galimybe ir peržiemoti šiltesniuose kraštuose: šiuo metu itin populiaru rinktis Ispaniją, Graikiją, netgi Tailandą. Bendrovės ir į tai žiūri gana skeptiškai: galima dirbti iš namų, tačiau jeigu tie namai yra Ispanijoje – negerai. Tai – atgyvenęs požiūris ir viliuosi, kad tokios įmonės ilgainiui išnyks.
Taip pat turėtų tirpti ir nustatytos darbo valandos. Taip, kai kurie darbai, tokie kaip klientų aptarnavimas, darbo valandų iš tiesų reikalauja. Tačiau kitose specialybėse galutinis rezultatas turėtų būti svarbiausia. Jeigu žmogus atlieka savo darbą, ar tikrai svarbu kada jis keliasi? Ar tikrai svarbu, kad jis nusprendžia pietauti ne valandą, bet dvi? Darbuotojai supranta, kad griežto darbo laiko politika nėra logiška. Tačiau vadovai jos laikosi ir toliau.
Ne, vadovai ne visada žino geriau
Galų gale, viskas atsiremia į vadovų ego. Ne, jūsų darbuotojai nemylės įmonės tiek pat, kiek jūs. Tai reiškia, kad jie nebūtinai norės visada sėdėti darbo vietoje, dirbti viršvalandžius ir tikrai ne visus motyvuos jūsų picų penktadieniai ar sėdmaišiai.
Tokius privalumus rašyti įmonių darbo skelbimuose reikėtų nustoti. Supraskite, kad akcentuodami visokius „smagius privalumus“, jūs pabrėžiate, kad esate prikūrę dažnai tik jums patiems suprantamų priežasčių nekelti atlyginimo ar nesuteikti daugiau laisvės.
Pasak „Glassdoor“, didesnis atlyginimas net 45 proc. žmonių suteikia daugiau motyvacijos dirbti sunkiai, o JAV patentų ir prekių ženklų biuro darbuotojų stebėjimas parodė, kad lankstus darbo grafikas ir darbo vietos pasirinkimas leido darbuotojams būti 4,4 proc. produktyvesniais. Na, o įvairios daugelio įmonių siūlomos motyvacijos dažnai skirtos tik darbuotojų pritraukimui, o ne jų išlaikymui ir gerovei.
Tad paklauskite, ko nori patys darbuotojai, suteikite jiems anoniminę galimybę išsakyti savo nuomonę. Prie visų „smagių pasirinkimų“ leiskite jiems pasirinkti ir didesnį atlyginimą, karjeros galimybes meritokratijos principais bei laisvę rinktis darbo vietą bei laiką. Patikėkite, apklausose jūsų picų ar žaidimų konsolių staiga nebenorės beveik niekas. Mažiau klausykitės savo ego ir daugiau – aplinkinių žmonių. Galbūt tuomet rasti naujų darbuotojų ir juos išlaikyti taps kiek lengviau.
