Oranžinė spalva įvesta tam, kad maisto atliekas būtų lengviau atpažinti ir išrūšiuoti. Visgi kai kurie gyventojai maišus naudoja ne pagal paskirtį, vėliau juos mesdami į stiklo konteinerį. Tokius vaizdus galima buvo matyti soc. tinkluose, jais dalinosi patys gyventojai. Nuotraukoje užfiksuota keliasdešimt maišelių, išmestų į stiklo konteinerį.
Primename, kad oranžiniuose maišuose kaupiamos maisto atliekos turėtų būti metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų surinkėjai vėliau juos išrūšiuoja ir jie keliauja kompostui.
Nuo metų pradžios Vilniuje įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, tam skirtos priemonės – oranžiniai maišeliai ir talpos – keletą mėnesių be papildomo mokesčio dalijamos dešimtyse sostinės vietų. Vilniečių patogumui galima atsiimti kibirėlį ir 3 oranžinių maišelių ritinėlius – skaičiuojama, kad jų turi užtekti 9 mėnesiams. Maišeliai ir talpos dalinamos mobiliuose punktuose, seniūnijose, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir Vilniaus m. savivaldybėje nuo 11 val. iki 14 val., darbo dienomis.
Nauja maisto atliekų rūšiavimo tvarka siekiama padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtos išteklius, sumažinti maisto švaistymą bei išnaudoti maisto atliekų antrinio panaudojimo potencialą.
Oranžinės spalvos maišelius su maisto atliekomis išmetus į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, jie patenka į Vilniaus MBA (Mechaninio biologinio apdorojimo) įrenginius, kuriuose yra identifikuojami pagal spalvą ir atskiriami rankiniu būdu. Tuomet maišelyje buvusios maisto atliekos nukreipiamos kompostuoti, o patys maišeliai perdirbami atskirai.
VAATC primena, kad maisto atliekoms priskiriamos visos išpakuotos organinės kilmės, biologiškai yrančios atliekos, pavyzdžiui: nebetinkami vartoti maisto produktai, žievės, lupenos, graužtukai, arbatos ir kavos tirščiai, arbatos pakeliai, kambariniai augalai ir jų dalys, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, vartoti netinkami maisto papildai ir kt.
