Kišenėse liks daugiau pinigų
„Kad palūkanos bus mažinamos, yra daugiau negu aišku. Dabar vyksta didžiulės lenktynės dėl to, kas atspės, kada vis tik tos palūkanos bus mažinamos. Sakau „atspės“, nes labai tikslių sprendimų, ko gero, negalima daryti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Pašnekovas prisiminė, jog rinkoje buvo spėjimų, kad pirmas žingsnis bus žengiamas jau kovą, tačiau, anot ekonomisto, panašu, kad to nebus.
„Kaip palūkanų mažinimas paveiks mūsų gyvenimą? Be abejo, į gerąją pusę, nes mažėjančios palūkanos kišenėse paliks daugiau pinigų. Tik reikia pasakyti, kad realų efektą žmonės pajus arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje. Nebus taip, kad nukirps 1–3 proc. iškart. Bus palaipsniui – po ketvirtį, pu pusę procento mažėjimas“, – prognozavo M.Dubnikovas.
Atkreipiamas dėmesys, kad paskolas bankai peržiūri 2 kartus per metus. Tad, jei palūkanų normų mažinimas įvyktų birželį, paskola būtų peržiūrima liepą. Tokiu atveju įmoka sumažėtų vos keliais eurais.
Optimistiškas nuotaikas žadina ir pavasaris
Kalbant apie Lietuvos ekonomikos lūkesčius, pastebima, jog pastarieji – pagerėjo.
„Turbūt pats blogiausias taškas buvo praėjusių metų ruduo, kai verslo nuotaikos subjuro, nes nebuvo perspektyvos: palūkanos aukštos, užsakymai mažėjo, prekybos partnerių, ypač – Vokietijoje – lūkesčiai ir nuotaikos buvo prastos“, – prisiminė ekonomistas.
Tuo metu buvo svarstoma, kad gali augti nedarbas, mažėti investicijos. Tačiau šie metai prasidėjo optimistiškomis nuotaikomis, kurios juntamos iš užsienio rinkų.
„Ta pati Vokietija ir ES rodo, kad lūkesčiai juda tam tikro gerėjimo link. Priklauso nuo šalies, bet užsakymų skaičius kelis mėnesius po truputį didėja.
Antras dalykas – pavasaris. Nepamirškime, kad pakilusi saulė dažnai duoda teigiamą efektą. Tai norėtųsi kalbėti optimistiškiau, kad vis tik judant link metų vidurio, tie lūkesčiai turėtų gerėti“, – vylėsi M.Dubnikovas.
Sutaupyti padėjo ir gamta
Džiuginanti situacija pastebima ir kalbant apie energetikos kainas – esą pastarosios šiuo metu mažesnės nei prieš COVID-19 pandemiją.
„Šiai dienai dujų kaina yra labai žema. Tai daro įtaką ir šildymui, turės įtakos ir elektros kainai, kuri šiandien mažėjanti. Labai svarbu, kad Europa atsisakė rusiškų dujų – dar liko 15 proc., kurie atkeliauja suskystintų dujų pavidalu, bet tai yra mažmožis.
Mums ir gamta šiek tiek padėjo – žiema buvo turbūt viena šilčiausių per paskutinius dešimtmečius. Šį sezoną Europa baigia didžiausiame dujų užpildymo lygyje nuo 2011 metų“, – teigė ekonomistas.
O tai, pasak jo, reiškia, kad pasiruošti sekančiam šildymo sezonui bus paprasčiau, mat per vasarą saugyklas reikės papildyti nedideliu kiekiu dujų.
„Turbūt vienintelis faktorius, kuris mus gali išmušti iš vėžių, tai – labai šalta žiema. Jeigu tokia pasitaikytų, tada reikėtų peržiūrėti procesus, kaip patenkinti tuos poreikius“, – sakė M.Dubnikovas.
Siūlo gyventojams mažiau skausmingą variantą
Tuo metu kalbėdamas apie tarp politikų kilusius klausimus dėl gynybos finansavimo didinimo, ekonomistas sako, kad esama padėtis reikalauja išlaidų ir pateikia gyventojams mažiausiai skausmingą variantą.
„Tai yra nedidelis mokesčių padidinimas – labai plokščiai ir visiems. Tai 1 proc. pridėtinės vertės mokesčio, kas reiškia, kad smulkios kasdienės prekės brangtų vos keliais centais ar centu. Dar galėtų būti gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio padidinimas 1 proc.“, – sakė pašnekovas.
Jo manymu, dėmesį vertėtų atkreipti ir į akcizų didinimą. O visa tai galėtų sudaryti 400–600 mln. eurų per metus, kuriuos būtų galima nukreipti gynybai.
„Tas sprendimas yra sudėtingas. Ko iš tiesų gaila, tai, kad tie rinkiminiai metai, ko gero, neleidžia priimti greitų sprendimų, kai jie turi būti daromi čia ir dabar“, – pastebėjo M.Dubnikovas.
