Savaitgalį nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys rodė, kad, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpių, vartotojų kainos vasarį augo 0,7 proc., tuo tarpu, kai sausį buvo fiksuojamas 0,8 proc. kainų kritimas. Infliacija teigiama tapo pirmąkart nuo praėjusių metų rugpjūčio.
Pekino tikslas – pasiekti, kad infliacijos rodiklis 2024 m. sudarytų 3 proc.
Pagrindinis visų kainų augimą vasarį lėmęs veiksnys buvo sulėtėjusi maisto kainų defliacija: po 5,9 proc. kritimo, kainos mažėjo vos 0,9 proc.
Bazinė infliacija, praėjusį mėnesį siekusi 0,4 proc., vasarį kiek išaugo ir pasiekė 1,2 proc. Oficialūs duomenys taip pat rodė, kad vartotojų kainų defliacija, sausį sudariusi 2,5 proc., vasarį pasiekė 2,7 proc.
Ekonomisto Zichuno Huango iš bendrovės „Capital Economics“ teigimu, stabiliai perteklinės gamybos apimtys greičiausiai neleis kainų augimui įsismarkauti. Z. Huangas atkreipė dėmesį, kad Kinijos infliacija atspindi šalies augimo modelį, kurio pagrindą sudaro didelės investicijų apimtys.
Tolimojoje perspektyvoje infliacija greičiausiai irgi išliks maža, kadangi artimiausiu metu priklausomybė nuo investicijų niekur nedings, pridūrė ekonomistas.