Socialinių kortelių iniciatyva žinomą prekybos tinklą paliko už borto: dvejoja, kas yra tikrieji paramos gavėjai

2024 m. kovo 10 d. 15:37
Papildyta
Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais nepasiturintiems šalies gyventojams išdalinta ir paskutinioji parama maisto produktais bei higienos prekėmis. Šiemet paramą gaunantys gyventojai patys galės apsispręsti, kokiame prekybos tinkle ir kokias prekes įsigyti – tai bus daroma naudojantis socialinėmis kortelėmis, kurias dalins savivaldybės bei labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Tačiau dar nė nespėjusi įsibėgėti, naujoji sistema jau kelia dvejonių.
Daugiau nuotraukų (3)
Kas yra tikrieji paramos gavėjai?
Nors pasinaudoti socialinėmis kortelėmis gyventojai dar negali, paaiškėjus, kokiuose prekybos tinkluose korteles gavę asmenys galės apsipirkti, viešoje erdvėje nuskambėjo klausimas dėl to, kas iš tiesų yra tikrieji šios paramos gavėjai – į tai dėmesį atkreipė portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
„Nuo 2024 metų savivaldybės vietoje maisto produktų rinkinių pervedinės lėšas į socialines korteles. Labai gražu – žmonės turės pasirinkimą, kur pirkti. Valio valio, bet ne visai.
Tai bus tam tikri prekybininkai ir dar, kas įdomu, tai jų sąrašas miestas nuo miesto skirsis.
Pasižiūrėjau kelis miestus – „Iki Lietuva“, „Rimi Lietuva“, „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, kai kur „Grūstė“, Vilniuje dar „Aibė“, – prekybos tinklų sąrašą savo feisbuko paskyroje kiek anksčiau vardijo P.Čepkauskas.
Pastebimi keli svarbūs niuansai. Nors abejonių kelia tai, kad socialines korteles gavę gyventojai pasirinktame prekybos tinkle turės apsipirkinėti vienerius metus, dar įdomiau – prekybos tinklų sąraše pasigendama vieno, gyventojams gerai žinomo tinklo.
„Iš tikrųjų, kiek išduoda atskiri savivaldybių tekstai, paramos gavėjai matomai bus pririšti prie vieno tinklo metams, tai yra gaus to tinklo socialinę kortelę, į kurią bus pervedami pinigai. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – socialiai pažeidžiamų, remtinų asmenų duomenų tvarkymu ir panašiais reikaliukais.
Beje, atkreipiau dėmesį, kad sąrašuose nemačiau „Norfa“. Matomai tinklas per brangus socialiniams projektams, ne kitaip“, – įžvalgomis dalijosi P.Čepkauskas.
Sutartys sudarytos su visais, išreiškusiais norą
Susisiekus su projekto vykdytoja Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), buvo patikinta, jog nors tiekėjų sąrašas skirtinguose regionuose gali skirtis, bendradarbiavimo sutartys yra sudarytos su 10 tiekėjų. Pasak ESFA vyr. projektų koordinatorės Gintarės Zizienės, norą jungtis prie iniciatyvos išreiškė dalis „Aibės“ aljanso parduotuvių, bendrovės ‚Grūstė“, „Gulbelė“, „Iki Lietuva“, „Maxima LT“ ir „Rimi Lietuva“ – su visais jais sutartys ir buvo sudarytos.
„Vadovaudamasi projekto sąlygų aprašu, ESFA praėjusių metų rudenį skelbė kvietimą dalyvauti socialinių kortelių iniciatyvoje. Šis kvietimas buvo skelbtas viešai, o dalyvauti galėjo visi prekybos tinklai, įmonės, kurios atitiko minimalius keliamus reikalavimus“, – komentavo G.Zizienė.
Priduriama, jog norimą prekybos tinklą gyventojai renkasi vieneriems kalendoriniams metams – tai numato projekto veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuos rengia ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Numatyta, kad pildydamas prašymo formą, asmuo iš pateikto prekybos tinklų sąrašo gali pasirinkti ir pažymėti vieną jam labiausiai patinkantį prekybos tinklą iš esančių sąraše pagal jo gyvenamąją vietą“, – teigė G.Zizienė.
Informacijos apie konkursą neturėjo
Tuo metu „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis kalbėdamas apie tai, kodėl socialines korteles gaunantys gyventojai negali rinktis šio prekybos tinklo, patikino, jog informacijos apie tai, kad yra skelbiamas konkursas – neturėjo.
„Mes nežinom, ar tokia informacija buvo. Aš galvoju, kad jos nebuvo, bet jei nemačiau, tai nereiškia, kad nebuvo“, – komentavo prekybos tinklo vadovas.
D.Dundulis sako ir numanantis priežastį, kodėl kvietimas dalyvauti konkurse galėjo nepasiekti „Norfos“.
„Kaip aš suprantu, čia didžiausius sprendimus priiminėjo „Maisto bankas“, o kadangi mes dirbame su daug labdaros organizacijų, jei neklystu, maždaug su 12–14 labdaros organizacijų, kurios aukoja maistą, tai „Maisto bankui“, aišku, tas dalykas labai nepatinka. Jis nori, kad būtų vienintelis. Ir dėl to mes neturime žalios šviesos“, – pridūrė D.Dundulis.
Prekybos tinklui kvietimas buvo išsiųstas
Pasirodžius lrytas.lt publikacijai, ESFA kreipėsi į redakciją, patikslindama sąlygas, susijusias su kvietimu bendradarbiauti išduodant socialines korteles.
Pasak G.Zizienės, toks kvietimas buvo skelbtas informaciją patalpinant agentūros bei projekto svetainėse.
„Taip pat kvietimas bendradarbiauti buvo siųstas didiesiems prekybos tinklams elektroniniu paštu, įskaitant ir UAB „Norfos mažmena“. Šiuo kvietimu bendradarbiauti su savo visais nariais dalinosi ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija“, – akcentavo G.Zizienė.
Teigiama, jog jungtis prie projekto galima ir dabar, kai kvietimo terminas yra pasibaigęs – pagal galiojančius teisės aktus, visi tiekėjai turi teisę pateikti savo pasiūlymą bendradarbiauti ir be atskiro kvietimo.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad „Maisto bankas“ yra tik vienas iš 62 projekto partnerių – visus su projektu susijusius sprendimus priima jo vykdytoja ESFA.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.