E. Eigirdas pabrėžia, kad tikslingas veikimas įmanomas tik tuo atveju, jei pažangūs verslo lyderiai vienysis ir padės vienyti Lietuvos visuomenę, kad ši palaikytų svarbiausius tikslus ir skatintų jų siekti. Apie tai ir apie artėjantį „Lietuvos Davoso“ forumą, vyksiantį kovo 21 d., mes ir kalbamės su žurnalistu ir redaktoriumi E. Eigirdu, pagarsėjusiu savo ilgus metus skambėjusiais įspėjimais, kad jei mes Europoje pirksime Rusijos dujas, patys finansuosime Rusijos karus. Deja, taip ir atsitiko.
– Gerbiamas Eduardai, jau ne kartą esate minėjęs, kad Rusijos invazijos grėsmė yra reali, tačiau vis tiek teigiate, kad mes vis dar turime laiko šią grėsmę eliminuoti. Kokiomis įžvalgomis vadovaujatės taip teigdamas?
– Pagrindinės prielaidos susijusios su geopolitinių ir makroekonominių procesų analize. Ji leidžia teigti, kad mažiausiai artimiausius penkerius, o gal ir septynerius metus Rusijos režimas stengsis ne tik išgyventi karo su Ukraina sąlygomis, bet ir transformuoti savo valstybę iš kagėbistinės-oligarchinės diktatūros į kagėbistinę-militaristinę diktatūrą, daug geriau parengtą dideliam karui.
Beje, kaip visi žinome, karui ruošiasi iš Kinija – ji vis dar neatsisako ambicijų prireikus karine jėga pavergti demokratinį Taivaną. Labai svarbu suvokti, kad konfliktui su demokratiniu pasauliu ruošiasi abi diktatūrinės galybės, o vienas iš trijų svarbiausių veiksnių, kurie nulems, ar diktatūros tik grasins karu, siekdamos išsiderėti sau naudingesnių prekybos ir koegzistavimo su demokratijomis sąlygų, ir realių veiksmų nesiims, yra demokratijų, ypač esančių pasienyje su šiomis diktatūromis, pasiruošimas atremti galimą invaziją. Vadinasi, kuo stipresni ir vieningesni būsime, tuo mažesnė bus rizika, kad tapsime Rusijos karinės agresijos taikiniu. Taigi, turime septynerius metus padaryti viską, kad ji taptų artima nuliui.
– Paminėjote, kad yra trys svarbiausi veiksniai, kurie lems, ar Rusija, o gal ir Kinija pradės karą. Kokie jie?
– Be jokios abejonės, tų veiksnių yra labai daug, tačiau labai svarbu paminėti tuos, kurių įtaka
pavojingiausio ateities scenarijaus realizacijai yra didžiausia. Pradėsiu nuo pagrindinio – tai demokratijų ekonominės, technologinės ir gynybinės pažangos stiprinimas. Turime siekti, kad ši pažanga būtų maksimali, nes kuo stipresni būsime, tuo mažesnis bus pavojus.
Antras veiksnys – tvarus ir ryžtingas naftos produktų naudojimo mažinimas. Taip užsitikrinsime, kad naftos kainos šio dešimtmečio pabaigoje pasiektų tokį lygį, kad Vladimiro Putino režimas neturėtų pakankamai pajamų nei pasiruošti naujiems karams, nei tuo labiau juos finansuoti.
Trečias veiksnys susijęs su globalia prekyba. Šiandien, kol demokratijos dominuoja, būtina stiprinti globalią prekybą ir siekti, kad ji būtų kuo skaidresnė, orientuota į skaidrią konkurenciją, taršos, taigi ir naftos produktų naudojimo mažinimą bei nuolatinio ekonominio spaudimo diktatūroms, kurios renkasi karą, o ne taiką, išsaugojimą.
Taip būtų daroma įtaka viso pasaulio ekonomikai, kad ši funkcionuotų kuo naudingiau demokratijoms ir kurtų maksimaliai nepalankias sąlygas Rusijos režimo egzistavimui, o Kinija būtų skatinama rinktis taikaus sugyvenimo kelią, todėl stengtųsi prisitaikyti prie demokratijų formuojamos aiškiais principais grįstos ekonominės aplinkos, o ne tikėtųsi, kad iš pradžių galės primesti neskaidrią ekonomikos politiką, palankią jos verslo ir ekonominei ekspansijai, o vėliau šią galią ir augančią globalią įtaką išnaudos tam, kad paklotų pamatus karinei invazijai į Taivaną. Na, o tada jau galės nebebijoti, kad demokratijos turės pakankamai globalios įtakos Kinijos ekonomikai parklupdyti.
Be jokios abejonės, į tokį svarbų klausimą reikėtų atsakyti daug detaliau. To ir siekiau metiniame žurnalo „Valstybė“ numeryje: jo vedamasis skirtas atsakyti į klausimą, kada karinė Rusijos agresijos prieš Lietuvą grėsmė gali būti didžiausia ir kaip galime ją eliminuoti. Vis dėlto šiandien visiems, kurie neskaitė šio mano straipsnio, reikėtų suvokti, kad kuo tikslingiau veiksime stiprindami mūsų valstybę (patys mažinsime ir skatinsime demokratijas mažinti naftos vartojimą bei remsime pastangas tarptautinėje prekyboje priimti sprendimus, naudingus demokratijoms, o ne diktatūroms), tuo didesnė bus tikimybė, kad Lietuvos žmonės gyvens geriau, o mūsų valstybės ateitis bus saugesnė.
– Bet juk šiandien tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos politikai būtent šių tikslų ir siekia, o Lietuvoje kiekvieną dieną skamba raginimai stiprinti gynybą.
– Taip, esate visiškai teisus, tikrai to siekiama ir tikrai skamba raginimai, tačiau turime labai atsakingai žvelgti į turinį ir visų pirma suprasti, ko turėtume siekti, nes tik tada bus galima suprasti, ar iš tiesų siekiame.
Kai kalbame apie Lietuvos gynybą, būtina atsakyti į labai konkretų klausimą, koks turi būti Lietuvos visuotinės gynybos modelis: kaip į gynybą įtrauksime ir išmokysime kuo daugiau žmonių,
kad per artimiausius penkerius ar septynerius metus kartu su sąjungininkais užsitikrintume, kad Lietuva bus apginta, kad Lietuva būtų pasiruošusi gintis tiek laiko, kiek reikės, kad į ją būtų permestos pakankamos NATO pajėgos ir mūsų sąjungininkės galėtų įsitraukti į kovą? Nes tik taip užtikrintume, kad kova vyktų Lietuvos pasienyje arba Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, o ne Lietuvos miestuose, kuriems priešingu atveju grėstų Bučos ir Andrijivkos likimai. Negalime leisti, kad taip atsitiktų.
Deja, atsakymų į klausimus, kokio visuotinės gynybos modelio mums reikia, neturime. Manau, kad politikai nenori visuomenės prieš rinkimus gąsdinti papildomais darbais, pareigomis ir išlaidomis, todėl net neturi atsakymo į klausimą, kaip tvariai finansuosime jau priimtus sprendimus, susijusius su gynybos stiprinimu. Štai kodėl jie nedrįsta kalbėti apie papildomus sprendimus, tuo labiau maksimalius, nes tam ir vėl reikėtų papildomų lėšų. Taigi, apie gynybos stiprinimą šiandien kalba visi, tačiau beveik idealiai vieningai ignoruoja pačius svarbiausius klausimus: kokio gynybos modelio turime siekti ir kaip jį tvariai finansuosime, kad mūsų ateitis būtų saugi?
– Manote, kad „Lietuvos Davoso“ forumas padės atsakyti į šiuos klausimus?
– Manau, kad taip. Mes tikslingai sieksime, kad jie ne būtų ignoruojami, o į juos būtų atsakyta. Visų pirma, forume diskutuosime apie tolesnį Lietuvos ekonomikos augimą: kaip galime skatinti ekonominę ir technologinę mūsų šalies verslo ir ekonomikos pažangą? Tai privalome daryti, nes būtent ši pažanga ir aukšta pridėtine verte grindžiamas ekonomikos augimas yra tvirtas pamatas ne tik tam, kad augtų gerai mokamų darbo vietų skaičius, bet ir didesnėms biudžeto pajamoms, kurios gali būti naudojamos pensijoms, mokytojų, gydytojų ir karių atlyginimams didinti, taip pat gynybos stiprinimui finansuoti.
„Lietuvos Davose“ organizuojamame Nacionaliniame gynybos forume tikslingai kelsime klausimus, susijusius tiek su visuotinės gynybos modeliu, tiek su Lietuvos ekonomikos mokesčių transformacija, siekiant pažangos, kuri ne tik didintų biudžeto pajamas ir leistų tvariai finansuoti Lietuvos kariuomenės ir gynybinio potencialo stiprinimą, bet ir kurtų į tolesnę pažangą ir didesnį solidarumą orientuotą aplinką mūsų valstybėje, kuri būtų palankesnė Lietuvos visuomenei vienyti, o ne pasiduoti destrukcinei įtakai, skaldytis ir susipriešinti su savo valstybe.
Taigi, stengsimės atsakyti į svarbiausius klausimus, tačiau visų pirma visų dėmesį koncentruosime į šiuos konkrečius klausimus, kad būtų ieškoma atsakymų į juos, o ne skęstama demonstratyviame, bet abstrakčiame rūpinimesi mūsų valstybe ir jos gynyba.
Beje, manau, jog dėmesį vertėtų atkreipti ir į tai, kad prie dabartinio visuotinio rūpinimosi Lietuvos gynyba prisidėjome ir mes, nes nuo praeitų metų gruodžio 14 d. reklamuodami „Lietuvos
Davoso“ forumą pradėjome nuolat ir tikslingai akcentuoti būtinybę, kad visuomenė ir verslo lyderiai vienytųsi ir siektų stiprinti gynybą. Tikėtina, kad taip sukėlėme susirūpinimo bangą. Tai iš tiesų labai gerai, bet liko svarbiausias darbas – šį rūpinimąsi transformuoti į paramą konkretiems sprendimams ir visuomenės vienijimą, kad ši suvoktų šio proceso svarbą ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio saugumui bei gerovei.
– Paminėjote, kad Lietuvos politikai bijo rinkėjų, todėl vengia kalbėti apie didžiausius iššūkius stiprinant ir finansuojant gynybą. Ar šiandien nėra taip, kad visi labiausiai bijo karo?
– Tiesa, tačiau karo bijoti galima skirtingai. Pavyzdžiui, verslininkai gali bijoti karo, todėl stengiasi stiprinti savo įtaką Lietuvoje, o kapitalą kaupti Vakarų Europoje. Piliečiai gali bijoti karo, tačiau tuo pat metu gali nesuvokti, kokie sprendimai ir kokia lyderystė mažintų jo tikimybę, todėl gali remti ne tuos sprendimus, kurie stiprins Lietuvą ir mažins karo galimybę, o tuos, kurie silpnins Lietuvą ir karą darys neišvengiamą.
Kad būtų aiškiau, pateiksiu keletą pavyzdžių. Vienas jų – neseniai Lietuvoje vykęs ūkininkų protestas, po kurio buvo 23 kartus sumažintas naftos dujų akcizo mokestis. Tai iš tiesų turėtų šokiruoti, nes jei mus Rusija okupuos, o Lietuvos miestai taps naujomis bučomis ir andrijivkomis, tai visų pirma todėl, kad mes demokratiniame pasaulyje tik imituosime kovą su naftos vartojimu, o ne ją ryžtingai apmokestinsime. Šiame kontekste belieka tik nusistebėti, kaip informacine prasme turi būti užtrolinta mūsų politinė lyderystė, kad niekas nedrįso apie tai kalbėti. Manau, jog daugelis ūkininkų net nesupranta, kad iš Vilniaus ant savo už mums visiems Europos Sąjungos skirtus pinigus nupirktų traktorių namo parsivežė pergalę, stiprinančią V. Putino imperiją ir didinančią grėsmę Lietuvos saugumui. Jei ir reikėjo mažinti naftos dujoms taikomą mokestį, tai daryti reikėjo daug mažiau, o gautus pinigus vertėjo nukreipti smulkiesiems ūkininkams paremti, kol šie dar visai neišnyko.
Kitas pavyzdys, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, susijęs su Vilniumi, kuriame ūkininkai protestavo ir iš kurio dar sykį formuojamas didžiausio Lietuvos piliečių priešo įvaizdis. Tai panašu į šizofreniją, nes juk Vilniaus apskrityje sukuriama daugiau nei 43 proc. visos valstybės BVP. Be to, būtent Vilniuje didžiausia surenkamų mokesčių dalis perskirstoma visai Lietuvai. Taigi, kuo sėkmingiau plėtosis Vilnius, tuo turtingesnė bus visa Lietuva.
Deja, sprendžiant iš informacinės aplinkos, gali susidaryti įspūdis, kad yra atvirkščiai: kuo ekonomiškai stipresnė bus sostinė, tuo blogiau bus visiems Lietuvos žmonėms. Taigi, labai daug Lietuvos žmonių gyvena dirbtinai sukurtoje paralelinėje visatoje ir užuot rūpinęsi savo gerove bei maksimaliu sostinės ekonominio, socialinio ir technologinės pažangos potencialo didinimu, gyvena nekęsdami savo sostinės ir visa širdimi trokšdami kaip nors prisidėti prie to, kad Vilnius prasmegtų kiaurai žemę. Na, ar bent jau kad būtų galutinai sužlugdytas nacionalinio stadiono projektas, jei jo dar nesužlugdė azartinių lošimų gerbėjas.
Nors iš tiesų šiandien vienas svarbiausių klausimų turėtų būti tai, kiek papildomų milijardų – taip, ne šimtų milijonų, o milijardų – turime investuoti į Vilniaus plėtrą, jo patrauklumo didinimą, integracijos su Kaunu didinimą, kad suformuotume aplinką, maksimaliai palankią sparčiam šių miestų ir visos Lietuvos ekonomikos bei pajamų į biudžetą augimui. Juk to reikia ne sostinei ar man, to reikia visos Lietuvos žmonių gerovei ir tvariam gynybos finansavimui.
Kone analogiška ir gynybos situacija: vos ne kiekvienas pilietis ar visuomenės ir socialinių tinklų veikėjas turėjo pareikšti savo nuomonę apie 2 mlrd. eurų, už kuriuos pirksime tankus, ir ignoravo tai, kad, kaip ir nacionalinio stadiono atveju, mes neturime svarbiausio atsakymo į klausimą, kaip finansuosime visą gynybai stiprinti būtiną pažangą, kuriai, manau, prireiks 10 mlrd., nes dėl jos net nesugebame tartis.
Taigi, raginčiau susimąstyti, kokias nuostatas koduoja Lietuvos informacinė erdvė, orientuodama ne į investavimą, siekiant pažangos ir valstybės stiprėjimo, ne į sisteminius pokyčius, taip pat ir susijusius su mokesčiais, kad tai mažintų V. Putino režimo pajamas iš naftos ir jos produktų, o į išsidalinimą, perdalinimą, destrukcinį negatyvą ir susipriešinimą su savo valstybe. Tai tikrai ne ta aplinka, kurioje galima siekti didžiausios ekonominės ar technologinės valstybės pažangos, gerovės mūsų žmonėms ir stiprios gynybos.
Tai greičiau aplinka, kuri veda į savidestrukciją ir valstybės susinaikinimą. Šiandien tiesiog bandoma išsidalinti ir per daug nesirūpinama, kaip užauginti, kad kažkiek gautų ir ūkininkai ir kažkiek dar liktų gynybai, nors labai tikėtina, kad po poros metų trūks ir vieniems, ir kitiems, ir tretiems. Tai bus neišvengiama, jei šiai informacinei savidestrukcijai, kuri daro įtaką rinkimams ir politikai bei silpnina mūsų valstybę, nesugebėsime vieningai pasipriešinti.
– Kalbėdamas apie pasipriešinimą nuolat pabrėžiate verslo lyderių svarbą. Beje, į juos jau kelis kartus kreipėtės feisbuke ir raginote vienytis. Kodėl sureikšminate būtent jų lyderystę?
– Neturėtume manyti, kad tokios Lietuvos informacinę aplinką veikiančios destrukcinės įtaigos susiformuoja ir visuomenę užvaldo atsitiktinai. Ne, tai yra nuoseklios ir gerai finansuojamos veiklos, kuria suinteresuota ne tik Rusija, bet ir daugybė kapitalo grupių, kurioms reikia ne pažangios ir stiprios, o jų naudai funkcionuojančios Lietuvos, rezultatas. Jos veikia labai tikslingai ir su tuo mudu su bendražygiu Almantu Gliožeriu susidūrėme stengdamiesi paskatinti Lietuvos vadavimąsi iš koncerno „Gazprom“, o vėliau – ir iš Rusijos koncerno „InterRAO“ energetinių bei korupcinių įtakų. Tai stebime ir šiandien, kai reikia vaduotis iš priklausomybės nuo naftos ir jos produktų vartojimo bei vienyti Lietuvą remti ekonominę, technologinę, gynybinę pažangą. Gal tai ir vargina, tiksliau – tikrai vargina, kai suvoki, kad destrukcinės įtaigos, trukdančios Lietuvai būti lydere įveikiant V. Putino naftos pasaulį, mūsų šalyje sklinda šiandien, tuo metu, kai Rusija žudo Ukrainos žmones.
Kita vertus, tai yra ir įkvėpimo šaltinis nepasiduoti. Nepaisyti visų sunkumų ir paskatinti vienytis pažangius, su Rusija, nafta ar oligarchija nesusijusius ir godumui bei cinizmui atsparius Lietuvos verslo lyderius, kad formuotų informacinę atsvarą šiai savidestrukciją valstybėje skatinančiai galiai. To ir siekiame „Lietuvos Davoso“ forume. Net ir forumo reklamoje nuolat akcentuojame, kad mūsų tikslas – vienyti kurti ne bet kokią, o stiprią valstybę. Į valstybės eroziją orientuotam visuomenės kodavimui siekiame priešpriešinti pažangai telkiančią galią, taip išlaisvinti ir demokratinius lyderius, kad siektų didžiausių tikslų, būtinų mūsų valstybei. Šiandien daugelis jų, kadangi nejaučia informacinės paramos ir mano, kad tokios Lietuvos saugumui ir žmonių gerovei būtinos lyderystės piliečiai nesuvoks arba ją atmes, bijo siekti tikslų, susijusių tiek su ekonomikos plėtra, tiek su gynybos stiprinimu, tiek su užtikrinimu, kad mokesčių sistema stiprintų Lietuvos valstybę, o ne padėtų V. Putinui semti naftos milijardus.
– Viskas, ką sakote, skamba gana logiškai, tačiau tikriausiai sutiksite, kad svarbiausias verslininkų darbas yra rūpintis savo verslu, jo pažanga ir darbuotojais, o ne valstybe ir jos pažanga. Kodėl jie turėtų dalyvauti „Lietuvos Davose“, o ne kituose verslininkams skirtuose forumuose?
– Manau, kad verslininkams tikrai nenurodysi, kur dalyvauti, ir tikrai nesakau, kad jie neturėtų dalyvauti kituose forumuose, nes pasaulyje yra tikrai nemažai labai kokybiškų specializuotų forumų, kuriuose verta dalyvauti. Tiesiog vengčiau tų renginių, kurie akivaizdžiai integruoja ar stiprina pozicijas verslo grupių, sietinų su Rusija ar naftos koncernais, mat tai yra ta globali galia, į kurią net demokratijose remiasi V. Putino režimo interesai.
O jei kalbame apie verslui skirtus forumus Lietuvoje, šiandien svarbiausia apsispręsti, ar renkiesi „Lietuvos Davosą“, kuriame mes kviečiame augti ir stiprėti kartu su Lietuvos valstybe, ar tuos forumus, kurie yra remiami tų pačių naftos koncernų, oligarchų ar NT magnatų ir orientuojasi į tuštybę, kviečia vienytis su jais, gerai praleisti laiką ir pasilinksminti. Manau, kad vykstant Rusijos karui Ukrainoje sveiku protu tai sunkiai suvokiama, bet kai prisimeni, kad daliai kapitalo grupių, o ne tik Rusijai, yra svarbu išsaugoti savo įtaką, Lietuvos verslo skandinimas tuštybėje net ir karo laikotarpiu yra labai logiškas, nors, manau, itin ciniškas veikimas.
Bet kuriuo atveju labai svarbu suvokti štai ką: kad ir kokią puikią programą mes sukursime, kad ir kiek jėgų įdėsime, kad suvienytume pažangaus verslo lyderius, vis tiek lemiamas pasirinkimas bus jų, ką jie rinksis Rusijos karo Ukrainoje metu – kišenę, tuštybę ir linksmybes, ar vis dėlto sugebės šiuo laikotarpiu pirmenybę teikti savo valstybei.
– Paminėjote forumo programą. Gal galėtumėte trumpai įvardyti keletą forumo detalių, kurios, Jūsų nuomone, turėtų įtikinti bent jau atidžiau pasidomėti „Lietuvos Davoso“ turiniu?
– Iš tiesų, tai nėra lengva, nes forumas vyks penkiose salėse, tad paminėsiu tik tai, kas vyks vienoje iš jų – salėje „Alfa“. Joje vyks tiek forumo įžanginė dalis, tiek apibendrinamoji diskusija. Po pranešimo apie svarbiausias globalias ekonomikos tendencijas, kurį perskaitys banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, vyks labai įdomi diskusija, kurią pats moderuosiu. Joje su vienais solidžiausių geopolitinius ir politinius procesų Lietuvoje analitikų Albinu Januška, Raimundu Lopata ir Žygimantu Pavilioniu diskutuosime apie Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, karo su Rusija galimybę, kiek turime laiko ir ką turime daryti, kad karo nebūtų.
Vėliau vyks pokalbis, skirtas technologinei pažangai ir jos kuriamam ekonominiam potencialui. „Teltonikos“, kuri per artimiausius metus Lietuvoje planuoja investuoti milijardus, įkūrėją Arvydą Paukštį kalbins TGS vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis. Po šio pokalbio ir kavos pertraukos vyks viena strateginių sesijų, kurioje verslo lyderiai kartu su finansų ministre Gintare Skaiste diskutuos apie Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir augimo potencialą: kokio augimo galime tikėtis ir ką galime, o gal turime daryti, kad išnaudotume visas galimybes ir tą augimo potencialą, ypač tose srityse, kuriose kuriamos gerai mokamos darbo vietos, padidintume?
Priešpietinę sesiją apibendrins 2024-ųjų investiciniam potencialui skirta sesija, kurioje ekonomistas Marius Dubnikovas perskaitys pranešimą apie Lietuvos NT rinkos, o „Evernord“ partnerė Jolanta Jurga – apie akcijų rinkų tendencijas. Pranešimą apie investicijas į technologijų sektoriaus ir konkrečių technologijų generuojamą vertės augimą perskaitys „Nextury Ventures“ vadovas Ilja Laursas, o milijardinį startuolių ir vienaragių ekosistemos potencialą apžvelgs „Open Circle Capital“ vadovas Audrius Milukas.
Po pietų vyks strateginė sesija, skirta technologinei pažangai skatinti. Po jos vyks sesija, skirta dirbtinio intelekto potencialui stiprinti tiek Lietuvos verslą, tiek ir ekonomiką bei skatinti jų augimo galimybes. Vėliau vyks speciali Ukrainos ekonomikos ateities sesija, kurioje bus stengiamasi įvertinti per karą vykstančius procesus Ukrainos ekonomikoje ir energetikoje, bei aptarti Vakarų paramos formuojamas investicines galimybes, kurios gali būti aktualios ir Lietuvos verslui. Na, o programą šioje salėje, kaip ir visą forumą, vainikuos apibendrinamoji Lietuvos verslo lyderystės sesija. Joje bandysime išsigryninti, kokie tikslai šiandien turi vienyti mūsų valstybę ir kokį vaidmenį gali atlikti pažangūs bei patriotiški Lietuvos verslininkai, kad paremtų Lietuvos valstybę siekiant šių tikslų.
Kaip suprantate, kitų keturių salių turinio vardyti gal ir neverta, tuo labiau kad lrytas.lt skaitytojai gali nesunkiai su juo susipažinti paspaudę nuorodą www.ekonomikoskonferencija.lt. Tai ir raginu padaryti. O baigdamas tik atkreipsiu dėmesį į energetikai skirtas sesijas, kuriose bus kalbama apie tolesnę energetikos sektoriaus plėtrą ir energetikos ekonomikos potencialą stiprinti valstybę, o vienoje iš sesijų, skirtų energetikos technologijų pažangai, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis atskleis, apie kurių technologijų evoliuciją žvelgdama į ateitį jis šiandien galvoja. Vertėtų paminėti ir strateginę sesiją, skirtą švietimo sistemos evoliucijai, taip pat sesijas, skirtas finansinių technologijų sektoriaus plėtrai ir investiciniam Lietuvos NT sektoriaus potencialui, strateginę sostinės ekonominiam potencialui skirtą sesiją, kurioje skatinsime į Vilnių žiūrėti kaip į Lietuvos žmonėms gerovę generuojančią galią, o ne kaip į mirtiną priešą.
Visos Vilniaus demokratijos forumo demokratijos ir gynybos potencialui stiprinti skirtos sesijos bus transliuojamos nemokamai, nemaža dalis – naujienų portale lrytas.lt. Taigi, taip vienysime ne tik pažangius verslo lyderius, bet ir visus Lietuvos žmones, kurie suvokia, kad būtent šiandien yra tas metas, kai turime peržengti per savo ambicijas, interesus, net kišenę ir pasirūpinti savo valstybe, stiprinti ją, kurti saugią jos ir savo ateitį.
– Iš to, ką girdžiu, atrodo, kad organizuodami šį forumą iš tiesų įdėjote nemažai darbo. Ar nebijote, kad nepavyks, kad didesnė dalis verslo lyderių vis dėlto rinksis vienytis, kaip Jūs sakote, su oligarchais, tuštybę ir linksmybes, o ne stiprėti kartu su valstybe?
– Žinoma, kad bijau, bet ar tai turi mus stabdyti, trukdyti atiduoti visas jėgas, kad vienytume pažangai? 17 metų kartu su bendražygiu Almantu Gliožeriu stengėmės suvienyti Lietuvą kovai su koncernu „Gazprom“, vėliau – ir su „InterRAO“, kad sustabdytume V. Putino režimo finansavimą, tad ar turėtume nustoti kovoti šiandien, kai klaidinga politika skatina Rusijos karą ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje? Juk nepakankami, daliniai sprendimai vystant ekonomiką ir stiprinant gynybą gerokai didins tokio karo galimybę. Manau, kad tikrai ne, šiandien sustoti negalime, todėl net žinodami, kad kovo 21 d., kai vyks „Lietuvos Davoso“ forumas, salėje būsime tik dviese, vis tiek atiduočiau visas jėgas ir kovočiau dėl kiekvieno piliečio, kiekvieno Lietuvos verslininko dėmesio, kad kuo plačiau paskleisčiau idėją, kad šiandien dar galime pasirūpinti saugia mūsų valstybės ateitimi ir turime tai daryti. Noriu priminti visiems, kad šiandien esame laisvi, todėl galime laisvai rinktis, kokias vertybes propaguoti, kuriuose forumuose dalyvauti, kokią valstybę kurti. Mes kviečiame visus kurti stiprią šalį.
Bet vieni tikrai nebūsime, tik ar mūsų bus tiek, kad sugebėtume įveikti destrukcinę įtaką ir suvienyti Lietuvą būtinai pažangai, priklausys tiek nuo visų mūsų pastangų, tiek nuo kiekvieno piliečio ar verslininko pasirinkimo. Tad kviečiu visus, kuriuos mano argumentai įtikino, dalyvauti forume ar stebėti nemokamai transliuojamas sesijas. Na, o lrytas.lt redakcijai noriu labai padėkoti tiek už bendradarbiavimą reklamuojant „Lietuvos Davoso“ forumą, tiek ir už šį interviu, kuris, manau, yra labai svarbus, nes Lietuvos piliečiams ir verslo lyderiams būtina įvardyti, kad šiandien atėjo metas rinktis savo valstybę. Manau, tai svarbu ir jiems, ir mums, ir mūsų valstybei.
