„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulas“ vedėjas Aurimas Perednis kelia klausimus dėl esamos padėties.
Valstybės duomenų agentūros paskelbtais duomenimis, vidutinė alga Lietuvoje atskaičius mokesčius siekia kiek daugiau nei 1300 eurų, tai yra 11 proc. daugiau, nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, situacija šalyje gerėja.
„Mes žinome, kad žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams atlyginimai augo dar sparčiau dėl mėnesinės minimalios algos padidinimo praėjusiais metais 15 proc. ir nuo šių metų dar 10 proc. Neapmokestinamas pajamų dydis taip pat didino pinigų kiekį žemiausias pajamas gaunantiesiems. Tai labai gera tendencija, nes leidžia atgauti perkamąją galią“,– kalbėjo ekonomistė.
Vidutinė alga nuo praėjusių metų antros pusės taip pat lenkia infliaciją.
„Realusis darbo užmokestis jau yra teigiamoje teritorijoje pagal savo augimą, o šių metų pradžioje pagal realiojo užmokesčio indekso lygį netgi sugrįšime į tą, kurį turėjome prieš infliacijos šoką“, – džiugias tendencijas pranešė I.Genytė-Pikčienė.
Išankstiniais duomenimis vasarį infliacija siekė 1,1 proc.
„Lietuvai po tokio patirto infliacinio šoko kurį laiką turėti žemesnę infliaciją ar netgi metinę defliaciją būtų visai naudinga ir padėtų šiek tiek normalizuotis kitiems rodikliams, prisivyti atlyginimams ir atitinkamai sugrįžti į tvaresnę pajamų augimo ir vystymosi trajektoriją“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė pasidžiaugė, jog darbo rinka išlieka atspari.
„Nedarbo lygis žemas, nepaisant to, kad dirbančiųjų skaičius praėjusiais metais buvo rekordinis per daugiau nei 15 metų. 2007–2008 m. stebėjome aukštesnį dirbančiųjų skaičių prieš 2009 m. krizę, kai Lietuvos ekonomika išgyveno perkaitimą. Taip buvo prieš didžiąsias emigracijos bangas. Dabar matome, kad mūsų darbuotojų skaičius buvo padidintas ir imigracijos bangų atvykusiųjų iš Ukrainos gyventojų, bet darbo rinka, matyt, buvo tokia ištroškusi, kad puikiai sugėrė“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Tiesa, šiemet nedarbo rodiklis kiek augo, visgi optimizmo suteikia verslo skaičiai.
„Tarkime, pramonės įmonių lūkesčiai dėl įdarbinimo buvo pakankamai pesimistiški, bet jau kurį laiką jie gerėja, jau grįžta į mažesnius lygius, stebėtus prieš invaziją į Ukrainą. Tikėkimės, kad situacija nesubjurs šiemet, kad įmonės per 2021–2022 m. sukaupė pakankamai finansinių atsargų šiam sudėtingesniam laikotarpiui įveikti. Šių metų pirmasis pusmetis yra savotiškas išbandymų ruožas, kurį atlaikius laukiame gerokai šviesesnių perspektyvų“, – kalbėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Kaip Lietuvos ekonomiką veikia iš politikų girdimos retorikos, kad saugumo situacija yra įtempta, reikia ruoštis įvairiems scenarijams?
„Jau nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą tiek Lietuvos, tiek kitų su Rusija ir kita agresore besiribojančių šalių verslai skaičiuoja tą neapibrėžtumo foną. Jis kažkaip labai reikšmingai nepasikeitė. Žinoma, rinkimų laikotarpis pasižymi baltu triukšmu, daugybe visokių nuomonių, norint pakreipti visuomenės nuomonę“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Visgi ji pabrėžė, kad turime ruoštis ir būti pasiruošus bet kam – tokia mūsų nauja realybė.
„Turime būti kone gerokai geriau pasiruošę negu kitos NATO narės atbaidyti agresores. Turime dėti visas pastangas, kad mes ir kitos mūsų kaimynės, kurios susiduria su agresoriumi už sienos, būtų rimtas barjeras ir ir tam mes turime sutelkti ne tiktai savo norus, bet ir finansinius išteklius“, – mintis dėstė ekonomistė.
Anot jos, dalis nerimastingų šnekų dėl karo kyla dėl to, kad suprantame, jog darome nepakankamai.
„Pasižiūrėkime kad ir į mūsų kaimynę Lenkiją, ji tikrai lyderiauja šiuo metu NATO grupėje pagal gynynbai skiriamų lėšų nuo bendrojo vidaus produkto dalį. Estija taip pat daro didžiulį progresą ir telkia finansinius išteklius gynybos reikmėms. Tuo tarpu mes kol kas pasibaigus solidarumo įnašams plano B neturime, kaip pratęsime šitą finansavimą krašto gynybos reikmėms ir kaip jį didinsime toliau“, – teigė laidos pašnekovė.
Anot jos, vieno sprendimo šiai problemai nėra – reikalinga mokesčių reforma, išplėsti mokestinę bazę, gali reikėti skolintis ir t.t.
„Mano akimis, vis tik greičiausias būdas būtų pridėtinės vertės mokesčio sprendimas. Jis turi plačiausią bazę ir atitinkamai nedidelis tarifo padidinimas garantuotų pakankamai reikšmingas pajamas“, – nuomonę išsakė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Laidos vedantysis Aurimas Perednis pabrėžė, kad šis sprendimas gali sukelti dvi nemažas problemas: mokėti tektų ir mažiau pasiturintiesiems, o taip pat kiltų didesnė šešėlio rizika.
Visgi I.Genytės-Pikčienės nuomone blogiau yra užsienio investicijų netekimas, dėl ko mažėtų verslų atsparumas.
„Šitoje pakankamai sudėtingoje vidutinio laikotarpio atkarpoje svarbiausia, kad ekonomika išliktų dinamiška, kad ji, nepaisant padidinto neapibrėžtumo, išliktų patraukli čia norintiems veikti, kurti, dirbti ir ateinantiems verslams. Jeigu mes sujauksime savo mokestine sistemą įmonėms, natūralu, kad nesulauksime užsienio investicijų ir taip galime pačius verslus paskatinti pasitraukti“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Naudinga tik Rusijai
Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės nuomone, šiuo metu dėl grūdų kylantis ūkininkų nepasitenkinimas labiausiai palankus Rusijai, kuri yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje – 2023 m. šalies agresorės grūdai sudarė 24 proc. pasaulinio srauto.
Tokie vidiniai ginčai ES neleidžia pamatyti tikrųjų problemų ir į jas susikoncentruoti.
„Iš tikrųjų tas eksporto padidėjimas iš Rusijos labai ženkliai prisidėjo prie kviečių kainų sumažėjimo ir tos problemos, kuri ir nepatinka mūsų regiono ūkininkams. Dabar, kai tas nepasitenkinimas išsiliejo į tokias politines problemas ir tokį prekių, paslaugų judėjimo trikdymą mūsų ES, matyt, Rusijai tikrai yra labai smagu. Kita vertus, tai yra tam tikra dūmų šaškė, kuri nukreipia dėmesį, kuri trukdo telktis šalims į svarbesnius klausimus, nes dabar visi susirūpinę eilėmis prie sienos, rūpinasi, kaip išspręsti šiuos vietinės reikšmės konfliktus“, – nuomonę išsakė I.Genytė-Pikčienė.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė taip pat nesutiko, jog Ukraina kalta dėl grūdų kaštų pokyčių.
Jos nuomone, šiuo metu susidariusi situacija Europos Sąjungai yra tarsi „apšilimo mankšta“ prieš Ukrainai įstojant į ES.
„Ukrainai įstojus į ES ne vien tiktai grūduose matysime tokią problemą. Tai yra įsileidimas pakankamai didelio masto ekonomikos, kuri sukuria masto ekonomiją ir turi gerokai geresnius kaštų konkurencinius pranašumus“, – ateities scenarijų aiškino I.Genytė-Pikčienė.
A.Perednis priminė, jog Lietuvoje kalbama apie rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimą.
„Manau, kad ES ekonomikai, kuri yra svarbi grūdų eksportuotoja ir augintoja, turėtų būti vienareikšmiškai prasminga uždrausti rusiškus ir baltarusiškus grūdus transportuoti per žemyną, tą reikėjo padaryt tikrai seniai. Tai yra agresorės valstybės ir tai būtų dar vienas ekonominis kanalas, kaip jas silpninti“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, kol vyksta karas, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Europą į pasaulio rinką yra pagalbos Ukrainai dalis, tad tam reikėtų paieškoti logistikos kelio.
