Dėl to keleiviai Vokietijoje buvo priversti daugiausia važiuoti automobiliais ar autobusais, nes sustojo didelė dalis šalies tolimojo susisiekimo ir regioninių traukinių tinklo.
Ketvirtadienio rytą traukinių mašinistai pradėjo 35 valandų streiką dėl darbo užmokesčio, jis sutapo su nacionalinio oro vežėjo „Lufthansa“ antžeminio personalo dviejų dienų streiko pradžia.
Buvo numatyta, kad aviakompanija vykdys tik 10–20 proc. savo įprastinio tvarkaraščio skrydžių, o Frankfurto ir Miuncheno oro uostų veikla buvo smarkiai sutrikdyta.
Po to prie streikų bangos prisijungė ir Diuseldorfo oro uosto apsaugos darbuotojai, apie tai iš anksto nepranešę, informavo oro uostas ir profesinė sąjunga „Verdi“.
Be to, naktį Kelno-Bonos oro uosto darbuotojai ir krovinių kontrolieriai taip pat pradėjo iš anksto nepaskelbtą streiką.
Valstybinė nacionalinė geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn“ įspėjo, kad streikas turės „didžiulį poveikį“ jos veiklai, nes ketvirtadienį ir penktadienį kursuos tik penktadalis tolimojo susisiekimo traukinių.
Regioninių traukinių eismas labai skyrėsi priklausomai nuo šalies dalies. Krovininio transporto streikas prasidėjo jau trečiadienio vakarą.
Tai buvo penktasis streikas per eilę mėnesių besitęsiantį ginčą dėl darbo užmokesčio tarp Vokietijos traukinių mašinistų profesinės sąjungos (GDL) ir „Deutsche Bahn“. Derybose ir toliau nesutariama dėl esminio GDL reikalavimo sutrumpinti pamaininių darbuotojų darbo valandų skaičių nuo 38 iki 35 per savaitę ir mokėti visą darbo užmokestį.
Dėl vienu metu vykstančių derybų Vokietiją jau eilę mėnesių krečia streikai, paveikę viską – nuo vietinių autobusų, tramvajų ir metro iki greitųjų traukinių ir didžiausių šalies oro uostų.
„Lufthansa“ profesinė sąjunga „Verdi“, atstovaujanti maždaug 25 000 oro linijų antžeminio aptarnavimo darbuotojų, reikalauja 12,5 proc. arba bent 500 eurų per mėnesį padidinti darbo užmokestį. Be to, „Verdi“ siekia, kad visos grupės mastu būtų mokama 3 000 eurų kompensacinė infliacijos priemoka.
Iki šiol „Lufthansa“ siūlė 10 proc. didesnį darbo užmokestį ir infliacijos kompensacinę priemoką, kuri būtų išdėstyta per 28 mėnesius.
Ketvirtadienį Frankfurto oro uostui buvo suduotas dvigubas smūgis, kadangi streikavo ne tik „Lufthansa“ antžeminis personalas, bet ir apsaugos darbuotojai.
Oro uosto operatorius pareiškė, kad niekas neturėtų vykti į oro uostą, nes į jo saugumo ir patikros zoną dėl darbuotojų trūkumo negalės patekti nė vienas keleivis.
Tačiau pakilimai ir nusileidimai turėjo vykti, o tai reiškia, kad bent jau tranzitiniai keleiviai galėjo persėsti į kitą lėktuvą ir tęsti kelionę.
Hamburgo oro uoste taip pat streikavo apsaugos darbuotojai. Iki antradienio vakaro jau buvo atšaukti visi 141 ketvirtadienio išvykimai iš šio oro uosto.
Miuncheno oro uostas pranešė, kad ketvirtadienį turėjo būti atšaukta apie 500 iš 800 skrydžių, o penktadienį tikimasi atšaukti panašų skaičių skrydžių.
Abu streikai turėjo tęstis iki penktadienio, o geležinkelių streikas turi baigtis 13 val. „Lufthansa“ streikas taip pat tęsis iki penktadienio vakaro.
„Lufthansa“ teigė, kad streikų kaina vis didėja, o oro uostų darbuotojų streikai šiemet bendrovei jau kainavo apie 100 mln. eurų.
Be to, daug klientų sustabdė užsakymus, ketvirtadienį Frankfurte pristatydamas grupės metinius duomenis sakė vyriausiasis finansų direktorius Remco Steenbergenas.
„Lufthansa“ žmogiškųjų išteklių vadovas Michaelis Niggemannas paragino profsąjungas grįžti prie derybų stalo. Pasak jo, tik ten galima rasti sprendimus.
Gali būti, kad „Lufthansos“ laukia dar daugiau streikų, nes trečiadienį už streikus taip pat balsavo keleivių salono įgulos profsąjungos nariai. Tačiau jie nenustatė datos.
Aviacijos saugumo bendrovių asociacija (BDLS) kritikavo šiuos streikus.
„Profesinės sąjungos bando paralyžiuoti šalį, nepaisydamos ekonominio poveikio. Dabar tai vyksta nauju lygiu – streikai be išankstinio darbdavių, oro uostų ir keleivių informavimo. Akivaizdu, kad taip siekiama padaryti kuo didesnę žalą visoms pusėms“, – sakė BDLS prezidentas Alexanderis Borgschulze.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas paragino skubiai priimti sprendimus. „Mano asmeninis ir politinis supratimas dabar tikrai baigėsi. Manau, kad reikia greitai rasti sprendimą, – sakė jis per vizitą Vašingtone. – Tai reiškia, kad dabar visi privalo neiškelti savo interesų aukščiau gyventojų, ekonomikos ir ekonominio atsigavimo“.
