Pasak ministerijos, tikėtina, jog tokių baudų skyrimas užtikrins efektyvesnę lošimų organizatorių priežiūrą bei atgrasys lošimų bendroves nuo pažeidimų darymo ir jų kartojimo.
Šiuo metu galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme numatytos baudos juridiniam asmeniui už įstatymo pažeidimus yra nuo 6 tūkst. eurų iki 25 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 12 tūkst. eurų iki 50 tūkst. eurų. Maksimali 50 tūkst. eurų bauda yra vidutiniškai lygi vienos dienos lošimų bendrovės bendrosioms pajamoms, todėl tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė.
Nuo 2020 m. iki 2024 m. lošimų bendrovėms iš viso buvo skirtos 39 baudos, kurių suma sudarė 660 tūkst. eurų.
Taip pat siūlomos priemonės įpareigosiančios lošimų organizatorius užkirsti kelią neatsakingam lošimui, stiprinti probleminių lošėjų apsaugą, didinti sektoriaus skaidrumą.
„Azartinių lošimų bendrovių nenoras vadovautis atsakingo lošimo rekomendacijomis paskatino griežčiau reglamentuoti prievoles lošimų organizatoriams, taip pat atsižvelgiant į neigiamą poveikį visuomenei – mažinti lošimų prieinamumą ir patrauklumą. Be to, reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms bus numatytos esmingai didesnės baudos sieksiančios ir keletą milijonų eurų. Visa tai leis sukurti efektyvesnius kontrolės mechanizmus ir suteiks daugiau skaidrumo šiam sektoriui“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Jau dabar galiojančios atsakingo lošimo rekomendacijos lošimų operatorius ragina taikyti probleminio lošimo prevencijos priemones, tačiau nesant įstatyminės pareigos ir adekvačių finansinių sankcijų – jomis vangiai vadovaujamasi.
Priėmus siūlomas pataisas, lošimų organizatorius privalės identifikuoti lošėjus, kurie atitinka probleminio lošimo požymius, o nustačius, kad žmogus balansuoja ties probleminio lošimo riba, – taikyti intervenciją jo atžvilgiu.
Finansų ministerija taip pat siūlo įtvirtinti prievolę lošimų organizatoriams užtikrinti, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris, kilus įtarimui, kad lošėjas tampa neatsakingu, kreiptųsi į jį – pasiūlytų atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.
Galiausiai siūloma kiekvieną nuotolinius lošimus organizuojančią bendrovę įstatymu įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai (LPT) galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti saugomus duomenis realiu laiku, užtikrinant efektyvesnę azartinių lošimų organizatorių kontrolę.
Parlamentaras siūlo pusę lošimo įmonių reklamos biudžetų nukreipti žalos prevencijai
Lošimų organizatoriai privalėtų ne mažiau kaip pusę įmonių reklamos biudžeto skirti socialinei, prevencinei reklamai. Tokią įstatymo pataisą, reaguodamas į rezonansinį lošimų žalos atvejį, siūlo Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas.
Pagal jo parengtą Azartinių lošimų įstatymo projektą, lošimų organizatoriai kartu įgytų teisę stabdyti asmens lošimą ir pareigą Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti duomenis apie lošėjus, kurie per mėnesį laimi ar pralaimi 100 tūkst. eurų ir daugiau.
„Siūlau tris priemones, kuriomis žmonės neįkliūtų į lošimo patologiją ir nepraloštų didelių pinigų, juolab ne savų. Pirma, kviečiantys lošti verslininkai taip pat privalės savo klientams reklamos pranešimais nuolat pasakoti, kuo šitas užsiėmimas rizikingas. Antra, organizatoriai, pastebėję lošėjo maniją, galės asmens pareikalauti liautis arba užblokuos paskyrą internete. Trečia, didelės išloštos arba praloštos sumos turės matytis ir Mokesčių inspekcijoje“, – sako A. Bagdonas.
Reklamos srityje įstatymas nustatytų pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai. Reklamas ruoštų visuomenės informavimo priemonės arba reklamos agentūros, atsižvelgdamos į Lošimų priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Tarnyba taip pat kontroliuotų, kaip lošimų įmonės laikosi reikalavimų.
„Užpernai televizijoje lošimų prevencijos reklamą parodė vos 32 kartus. Tai įtakos auditorijai nedarantis kiekis. Priėmus pataisas, socialinio turinio reklamos apimtis turėtų išaugti ne dešimtimis, o šimtais kartų. Tai užtikrintų, kad ir visuomenė būtų informuota, ir žiniasklaida neprarastų svarbių pajamų“, – tikisi A. Bagdonas.
Seimo nario vertinimu, nuosekli ir proporcinga – ne tik kviečianti lošti, bet ir įtaigiai įspėjanti to nedaryti – informacija paskatins sveiką ir atsargų asmenų, kurie lošia pramogai, elgesį.
