„Yra pateikti projektai ir Seimas vienaip ar kitaip turėtų apsispręsti dėl jų. Nes jie nėra atmesti, nepriklausomai nuo to, kaip kam atrodo. Tai visgi kažkokia diskusija, jeigu tam bus aplinkybės, įvyks. Beje, gali būti tinkamos aplinkybės svarstyti išplėstinių lengvatų panaikinimą ir tų lėšų panaudojimą gynybai finansuoti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I.Šimonytė.
„Vyriausybė tiesiog primins Seimui, kad tie projektai yra“, – pabrėžė ji.
Premjerė taip pat paminėjo, kad lėšos gynybos finansavimui gali būti gautos tik mokesčių pagalba, kadangi alternatyvūs šaltiniai reikštų gilesnį įsiskolinimą ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimų dėl skolos dydžio nuo BVP pažeidimą. Ji pridūrė, kad mokestinių lengvatų panaikinimas, kaip galimas lėšų šaltinis, buvo aptartas sausio pabaigoje įvykusiame susitikime dėl gynybos finansavimo.
„Žinau, kad ta diskusija apie mokesčius yra nepopuliari ir žmonės visais būdais bando nuo jos pabėgti. Bet tai yra be galo sunku, nes tada reiktų rinktis sumokėti neracionalias palūkanas, pažeisti ES teisę dėl Mastrichto kriterijų arba tiesiog kažko neįgyvendinti“, – sakė ji.
„Pirmajame susitikime buvo paminėta daug pozicijų dėl kurių galima derintis, tarp jų ir lengvatų mažinimas. Tai antrajame tiesiog pabandysime juos visus sudėti į vieną puokštę ir žiūrėti, kur daugiausia konsensuso“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Tuo metu premjerė I.Šimonytė sausio mėn. pabaigoje sukvietė politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I.Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
